TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ūtiti, šalta!

2009 12 17 0:00

Spustelėjęs pirmasis tikrai žiemiškas šaltukas padarė Lietuvoje tai, ko iki šiol negalėjo padaryti nei sąžinės impulsai, nei piliečių valia: iš postų, lyg lapai nuo medžių, nupleveno porelė aukštų pareigūnų ir vienas ambasadorius, kurie jau ilgą laiką daugeliui buvo lyg rakštis jautrioj vietoj.

"Sodros" vadovas greičiausiai sprunka iš skęstančio laivo ne tiek bijodamas kartu nuskęsti, kiek vengdamas sušlapti kailiuką. O Saugumo departamento vadovas neša kudašių gelbėdamasis iš spąstų, kurie gresia jam asmeniškais nemenkais nemalonumais ir į kuriuos įkliuvo todėl, kad gynė ir saugojo "valstybininkų" klano interesus.

Ir vienas, ir kitas pareigūnas pasitraukė ne vadovaudamiesi valstybės bei visuomenės interesais, ne suvokę, jog sėdi ne savo rogėse, bet tik tada, kai krizinė situacija ėmė grėsti jų asmeninei gerovei ir saugumui. Jei ne tai, jokie šalčiai, jokie visuomenės protestai ir net prezidentės suraukti antakiai nebūtų privertę jų pajudėti. Kaip vis dar nejuda iš savo posto generalinis prokuroras, nors visiems (ypač po Kauno pedofilijos skandalo) aišku, jog jo vadovaujama institucija jau susikompromitavo tiek, kad labiau ir nebeįmanoma. O gal prezidentė - didesnė optimistė, negu mes visi, ir mano, kad Generalinė prokuratūra, vadovaujama Algimanto Valantino, dar nepasiekė teisinio ir moralinio dugno?

Gal tai paaiškinama lietuviško mentaliteto ypatumais?

Viena, lietuviai kur kas atlaidesni oficialius postus užimantiems asmenims nei savo artimui: šeimos nariui, kolegai, kaimynui. Politikams, pareigūnams "leidžiama" meluoti, sukčiauti, atostogauti darbo metu, piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, jei tik: a) jie tiesiogiai nekiša rankos į piliečio piniginę (pavyzdžiui, nemažina algų ir pensijų), b) jei nemoralizuoja, jei nereikalauja, kad eiliniai piliečiai gyventų pagal Dievo ir valstybės įstatymus. Todėl moralizuojantis V.Landsbergis jiems kur kas nepriimtinesnis nei A.Brazauskas ar A.Zuokas, kurie ir patys nelabai paisė įstatymų, ir "nematė", kai įstatymų nepaisė jų aplinka.

Antra, lietuviai gali kantriai nukęsti net ir karčiausius žodžius jų adresu, netgi skaudžią neteisybę, kurią jiems padaro brutali valdžios, pinigo ar kumščio jėga, bet užsiplieskia kaip buliai prieš raudoną skepetą, jei kas nors pamėgina juos ironiškai pašiepti ar nepiktai pajuokauti. Juokaujantis filosofas jiems yra baisesnis priešas už kaimyną agresorių, o bendrapiliečio ironija - didesnė grėsmė valstybės saugumui nei atvirai prorusiškos partijos atsiradimas nuo Rusijos imperinės politikos nukentėjusioje šalyje!

Mūsų nepriklausomybės aušroje profesoriaus V.Landsbergio ironija papiktino sovietų užaugintą ir išauklėtą kartą, o štai profesorių A.Šliogerį etikos ir rimtumo šokosi mokyti naujoji, jau naujos Lietuvos išauginta ir išugdyta intelektualų karta, iš kurios taip daug tikėjosi savikritiška vyresnioji karta. Deja, frazėje "juokauti negalima apskųsti" tie, kuriuos norėtume vadinti "Lietuvos ateitimi", kurie galėtų rasti tiek daug tinkamesnių progų savo energijai realizuoti (pavyzdžiui, tobulinti politikų moralinį ir pilietinį veidą), be jokių skrupulų kablelį rašo po žodžio "negalima".

Tai kaip čia išėjo? Bėgom, bėgom į Europą, bet... sugrįžom į gūdžiausio stalinizmo laikus, kai skundas bei skundikai buvo sovietų visuomenės moralės pagrindas ir svarbiausia edukacinė priemonė? Jei taip, priimkite giliausią užuojautą visi, kurie manėte, kad užteks tik pakeisti iškabas, vėliavos spalvas bei herbą ir, nepasėjus į jaunas galveles ir širdis jokių naujų ideologinių, kultūrinių bei pilietinių sėklų, pati savaime sudygs, suklestės išmintinga, ori ir kultūringa jaunoji karta, kuri pakeis mus, apipelijusias homo sovieticus atgyvenas!

Deja! Ex nihilo - nihil, kaip sakė romėnai, o lietuviškai būtų: iš nieko niekas neatsiranda. Buvusių sovietinių "stukačių" karta net laisvos rinkos sąlygomis kol kas (?) reprodukuoja tik į save panašius skundikus, ir čia, ko gero, bus pakastas pikčiausias mūsų mokslo, kultūros ir švietimo sistemos šuo.

Laisvoje Lietuvoje švietimo sistemoje įsitvirtinusiems biurokratams svarbiausia buvo pasiekti, kad mokykla būtų "deideologizuota". Kultūra, moralė, asmeninė ir pilietinė atsakomybė, įsipareigojimai šeimai ir visuomenei, - visa, kas trumpai apibrėžiama kaip moralinės ir pilietinės vertybės, - buvo palikta savieigai, atsitiktinumui arba "savanoriams".

Gal tai ir labai demokratiška, liberalu, bet ar išmintinga? Juolab kad nei tėvai, nei mokykla negali pasiremti teigiamų pavyzdžių, moralinių autoritetų gausa: vieni įnirtingai verčiami nuo pjedestalų ir niekinami, o kiti, galintys būti šiokiais tokiais autoritetais jei ne asmenybės didingumu, tai bent jiems patikėta tarnybine galia, dažniausiai neišlaiko realybės egzamino.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"