TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Už ką mes gerbiame A.Sekmoką

2012 07 14 7:34

Marija Antuanetė, Prancūzijos karaliaus Liudviko XVI žmona, išgirdusi, kad žmonės neturi duonos, išdidžiai pareiškė: "Tai tegu valgo pyragus!" Beje, už tai neteko galvos.

Vilniaus šildymu užsiimančios bendrovės vienas iš vadovų, išgirdęs skundus, kad daugiabučių gyventojai mokesčiams už karštus radiatorius išleidžia beveik visus pinigus, ne mažiau išdidžiai patarė: "Tikrai labai brangu. Reikia įsigyti nuosavą namą." 

Namą jis turi. Ir galvą ant pečių turi. O greitu laiku gali turėti ir dar daugiau, nes didysis energetikos reformatorius Arvydas Sekmokas savo kadencijos pabaigoje ėmė ir prašneko apie šilumos ūkio reformą. Kartu - apie galimybę perimti šilumos tinklus, paverčiant juos valstybės (arba prie valstybės esančių svarbių asmenų, tai yra labai dorų privatininkų) valdoma maxiįmone.

Perimti turtą, kuris kadaise buvo valstybinis, paskui - privatus, A.Sekmokas jau pasitreniravo. Tuo metu, kai iš verslininkų, taip pat turinčių galvas ant pečių, už menkus valdiškus (tai yra niekieno) 680 mln. litų perpirko elektros skirstomųjų tinklų įmonę, dabar tapusią valstybės valdomos monopolijos dalimi.

Maža to, reformuotas elektros energetikos ūkis, jei tikėtume A.Sekmoku, jo iniciatyva yra išskaidytas pagal vadinamojo Europos Sąjungos (ES) III energetikos paketo, reikalaujančio atskirti gamybą, skirstymą bei tiekimą, nuostatas. Ir nesvarbu, kad realiai elektros sektoriui diriguoja bendrovėlė "Visagino atominė elektrinė" (nepainioti su kol kas tik svajonėse statoma jėgaine), stabiliai užtikrinusi darbo vietas nemenkam dešiniųjų Vyriausybės draugais esančių fizikų, vadybininkų ir kitokių jokiu būdu ne energetikų būreliui. A.Sekmokas pasakė, kad reforma įvyko - vadinasi, taip ir yra.

Dabar žmogus, kuriam ministro poste liko vos keli mėnesiai, skuba padaryti dar vieną gerą darbą. Tai yra sukurti europinį precedentą ir pagal to paties III paketo (beje, kalbančio tik apie reformas elektros energetikos bei dujų sektoriuose, ir jokiu būdu ne apie lokalius šilumos ūkius) tik Lietuvoje išrastus reikalavimus išskaidyti šilumos ūkį valstybinio sujungimo būdu. Ir už tai jam dėkingi būsime per amžius.

Tiesa, kiek miestų ši naujoji reforma paliestų, kiek ji kainuotų valstybei, tai yra visiems piliečiams, kokią naudą atneštų, - kol kas paslaptis. Bet A.Sekmokas tvirtina, kad šiluma po jo triūsų tikrai pigtų. Ir taškas.

Atkreipkite dėmesį, kad tvirtas A.Sekmoko pažadas, jog ateinantį sezoną šildymo kaina, jeigu ir nekris, tai ir nekils, pastaruosius kelerius metus garantuoja tvirtą ir stabilų kainų augimą. Ar prisimenate, kaip lygiai prieš metus išmanusis ministras užtikrino, kad valdžia, sudariusi "neformalią darbo grupę", deda visas pastangas šilumos kainoms suvaldyti. Tiesa, konkrečias priemones, kaip užsibrėžtas tikslas bus įgyvendintas, ministras laikė didelėje paslaptyje. "Sieksime, kad šildymo kaina nedidėtų, palyginti su praėjusių metų šildymo kaina. Tai toks mūsų tikslas. Šiuo metu atliekame skaičiavimus, ką padaryti, kad augant dujų kainai būtų išlaikyta neauganti šilumos kaina arba labai nežymiai auganti", - prognozavo ministras.

Šis pažadas virto didžiausiomis šilumos kainomis per Nepriklausomos Lietuvos istoriją, skaudžiausiai smogusiomis sostinės gyventojams. Ar ministras pasvarstė apie atsistatydinimą, kai jo prognozės neišsipildė? Ar atsiprašė? Ne. Pirštu buvo durta į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (VKEKK), esą nepalaiminusią Energetikos ministerijos titaniškų pastangų rezultatų. "Turime nepriklausomą reguliuotoją ir privalome gerbti jo nepriklausomybę", - pabrėžė A.Sekmokas. Gerai, gerbiame.

Dar, vadovaujantis ministro logika, reikia gerbti ir su monopolininku - dujų tiekėju iš kaimyninės Rusijos - į didžiausius ginčus įsivėlusią, bet jokių apčiuopiamų rezultatų dėl dujų kainos (pagrindinės šildymo brangimo sudedamosios dalies) nepasiekusius A.Sekmoko komandos narius. Jie, vengdami derybų, garsiai žadėdami kreiptis į visus įmanomus teismus, kurių slenksčio taip, beje, ir neperžengė, tikrai padėjo visas pastangas, kad dujų kaina Lietuvai jokiu būdu nemažėtų. O baubas "Gazprom" liktų toks pats baisus, kaip ir ligi šiol, ir gąsdintų visus, drįstančius suabejoti A.Sekmoko reformų ir jų metodų rezultatais. Gerbiame, jeigu taip reikia.

O kas belieka? Už arogantiškai išsakomas kvailystes pas mus galvų seniai nebekapoja. Anaiptol: tų galvų savininkai gali sau leisti kimšti pyragus vietoj duonos, šildytis nuosavame name, o ne kolektyviniame daugiabutyje. Skelbti reformas, už kurias moka ne jie, o valstybė, taigi, suprask, niekas. Ir dar reikalauti už tai gerbti. Gerai, gerbiame.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"