TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Už ką pykti ant Seimo

2010 06 04 0:00

Viešoji nuomonė apie Seimą yra pati blogiausia. Jei paklaustume, ką apie jį mano pasisakyti nebijantis paprastas praeivis, išgirstume tokią "aistringą" kalbą, kad pypsėjimai, leidžiami vietoj praleistų riebesnių žodžių, nenutrūktų. Tačiau ar išties verta pykti ant Seimo ir kaltinti jį dėl visų bėdų?

Taip, Seimas - viena aukščiausių valdžios institucijų. Nuo jos priklauso valstybės politinės raidos tendencijos, įstatymų darna. Bet ar piliečio pyktis nėra tik savęs pateisinimo veiksmas nenorint dalytis atsakomybe už esamą padėtį? Ketvirtame Konstitucijos straipsnyje parašyta: "Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus." Tiesioginė valios išraiška yra referendumas, o visa kita valdžia vykdoma per įvairių lygių išrinktus atstovus. Taigi, formaliai žiūrint, Seimas tėra politinis visuomenės modelis su jos požiūriu į valstybę, atsakomybę jai. Jam taip pat būdinga visuomenėje dominuojanti kultūra.

Toks požiūris, nors skamba logiškai, veda mus į uždarą ratą - renkame tokius, kokie esame, todėl Seimo nariai negali būti geresni už juos renkančiuosius. Tačiau iš esmės valstybės ir visuomenės darna bei progresas nėra nulemti vienos ar kitos valdžios šakos. Valdžia tėra mūsų pasaulėžiūros atspindys. Dažnai imama kalbėti, kad pakeitus Seimą, išrinkus gerus, protingus ir atsakingus parlamentarus, pasiektume gerų rezultatų. Ta proga prisimenu seną baudžiavos laikų anekdotą: "Pone, pone, mužikai antį pavogė! - Tegul nešasi, vis tiek valgys su raugintais kopūstais." Moralė čia slepia suvokimą: kad ir koks geras teoriškai būtų valdžios instrumentas, jo veiksmingumas priklauso nuo visuomenės gebėjimo tą instrumentą adekvačiai vertinti ir maksimaliai panaudoti savo naudai. Tam reikalingas žinojimas ir patirtis. Dabar mes kaip tie mužikai visą politinių vertybių gausą vertiname senų surūgusių kopūstų diapazone.

Didžiausią pyktį reikėtų nukreipti į save ir savo baudžiauninkišką norą atrasti šeimininką, poną ar atsakingą asmenį, kuris mus valdytų, kuriam būtų galima skųstis, ant jo pykti ir kartkartėmis jį nuversti per gaivališką maištą. Demokratijos vertybė yra ne tik įstatymai, bet ir visuomenės gebėjimas juos taikyti sau, o ne esantiesiems valdžioje, - čia glūdi pilietinės visuomenės pagrindas. Dabar matome nedidelį politiškai aktyvių piliečių sluoksnį, pilietišką, bet mokesčių ir krizės susilpnintą žiniasklaidą, kuri bene vienintelė jungia mus į vientisą politinę bendruomenę. Tačiau esama ir didžiulės pasyvių, laukiančių postūmio iš šalies žmonių minios. Ji išsigandusi, supykusi ir nostalgiškai pasiilgusi gero pono - barančio ir giriančio.

Šiame pasyvumo liūne Seimas su savo emocijomis ir konfliktais yra dinamiška, kūrybinga politinė mašina, kuri (stebėkimės) klysdama ir diskutuodama (kartais piktai, nekultūringai) be atvangos demonstruoja mums laisvos valios ir savarankiškumo pavyzdį. Politinė kultūra ateis vėliau, kai užauginsime kitą, ne baudžiavai išauklėtą kartą.

Paprastam praeiviui, kuris vis keikia Seimą, vertėtų pažvelgti į save ir paklausti, ką jis pats padarė, kad valstybė būtų laisvesnė. Dažniausiai pasiteisinama: "Esu mažas žmogus ir sąžiningai dirbu, jei turiu darbo." Kažkokia kinkomo arklio logika - be laisvės pojūčio, savigarbos ir atsakingumo. Todėl neverta pykti ant Seimo ir visų kitų, reikia keistis ir liautis ieškojus kaltų dėl savo bėdų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"