TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Užgavėnės be gavėnios?

2014 03 08 6:00

Kas ten pešasi Užgavėnių dieną? Ogi Lašininis ir Kanapinis. Nuo rytojaus dienos, nuo Pelenės, Lašininis tykiai pasitraukdavo iš visų 40 šiokiadienių iki pat Velykų. Sekmadieniais galėdavo mūsų seneliai jo palaižyti, o šiokiadieniais - ša.

Atskaičiuotos 6 savaitės po 6 dienas - 36 dienos, dar plius 4 dienukės nuo Pelenų dienos iki pirmojo gavėnios sekmadienio. Susidaro 40 dienų pasninko, kaip Viešpačiui Jėzui po Jo krikšto. „Išpasninkavęs 40 dienų ir 40 naktų, Jėzus buvo labai alkanas“ (Mt 4,2). Taigi Jėzaus pasninkas - ne pagal ramadano nuostatus, kurie saisto tik nuo saulės tekėjimo iki nusileidimo.

Linksminomės, trypėme per Užgavėnes, o kas toliau? Ištarus A, reikia tarti ir B, kitaip bus nerimta. Pagal rytų slavų žodį govet - pasninkauti privalu prisiminti pasninko reikšmę ir praktiką.

Kokia pasninko prasmė? Viena, suvaldyti savo gomurį, skirtomis dienomis apriboti savo apetitą, tuo patvirtinant proto ir valios valdžią kūno norams. Antra - tai labai dažnai užmirštama - šį tą nuo savęs nutraukus, tuo pasidalyti su mažiau turinčiaisiais. Per gavėnią kukliau maitindamasis šį tą sutaupysiu ne tam, kad juo išlaidžiau galėčiau švęsti Velykas ar užlopyčiau kokią savo biudžeto skylutę. Iš mano santūrumo turi būti naudos vargo žmonėms ar kokiems geriems visuomeniniams tikslams.

Didžiausiasis Senojo Testamento pranašas Izaijas dar VIII amžiuje prieš Kristų Dievo vardu skelbė socialinę pasninko reikšmę: „Argi tada yra pasninkas, kokį aš mėgstu, argi tada bus tikroji atgailos diena, kai žmogus savo galvą nulenkia lyg nendrę, maišu apsidengia, pelenais pasibarsto?.. Ar pasninkas, kokį aš mėgstu, nėra štai kas: nuimti neteisės pančius, atleisti jungimo virves, sutrupinti bet kokį jungą, dalyti alkstantiems duoną, priglobti pastogės neturintį vargšą, aprengti matomai nuogą ir likimo valiai nepalikti brolio?“ (Iz 58,5-6).

Jėzus Kalno pamoksle sako: „Kai pasninkaujate, nebūkite paniurę kaip veidmainiai: jie perkreipia veidus, kad žmonės matytų juos pasninkaujant... O tu pasninkaudamas pasitepk aliejumi galvą ir nusiprausk veidą, kad ne žmonėms rodytumeis pasninkaująs, bet savo Tėvui, kuris yra slaptoje“ (Mt 6,16-18). Taigi prieš visokią vaidybą, atgailos darbų demonstravimą.

Iš gavėnios pasninko tvarkos, buvusios prieš gerą šimtą metų, belikę silpnučiai pėdsakai. Juk per tas vos ne septynias savaites mūsų proseniai vartojo vien augalinį maistą - nei mėsytės, nei pienelio, nei kiaušinėlio. Dar gerai buvo paežerių ir paupių gyventojams: žuvis nedraudžiama... Toliau nuo upių ir ežerų gyvenantiesiems, ypač vaikams, didžiausias skanėstas buvo silkės, kurių atveždavo miestelių prekeiviai žydai...

Pirmojo pasaulinio karo metais gailestingoji Roma 1917 metais išleistame Kanonų teisės kodekse nustatė: kiaušiniai ir pieno produktai visada leidžiami! Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvos vyskupai paskelbė: pakanka susilaikyti nuo mėsiškų produktų tik advento ir gavėnios penktadieniais, o JAV episkopatas visomis ligtolinėmis atgailos dienomis leido pasninką pakeisti kokiu nors gailestingu darbu. Apeliuota į tikinčiųjų sąmoningumą, bet dažniausiai pasirodė - nei tų pasninkų, nei tų gailestingų darbų...

Pagal 1983 metais popiežiaus Jono Pauliaus II patvirtintą Kanonų teisės kodeksą galioja dvi pasninko formos. Pirma, sulaukusieji 14 metų iki gyvenimo galo visais metų penktadieniais privalo susilaikyti nuo mėsos; antra, sulaukusieji 18 ir iki pradėtų 60 metų Pelenų dieną ir Didįjį penktadienį (Lietuvoje ir Kūčių dieną) privalo ne tik susilaikyti nuo mėsos, bet ir vos vieną kartą pavalgyti, du kartus tik užkąsti. (Beje, neprivalu susilaikyti nuo mėsos penktadienį, kuris pasitaiko liturginės iškilmės dieną: kovo 4, 19 ir 25 dienomis, birželio 24 ir 29 dienomis, rugpjūčio 15-ąją bei rugsėjo 8-ąją, gruodžio 8 ir 25 dienomis, taip pat Velykų savaitės penktadienį.)

Nemažai smaližių (suaugusiųjų ir vaikų) per gavėnią atsisako saldumynų ir numanomą jų vertės sumą atiduoda šalpos organizacijai "Caritas" .

Kuo ypatingesnė visa gavėnia kaip atgailos laikas? Nėra jokių specialių taisyklių. Žiūrėti krašto papročių ir galiausiai pačiam pasirinkti tinkamą atgailos formą. Pagal šimtametį Lietuvos paprotį atgailos laiku nerengiame triukšmingų pasilinksminimų. O dėl muzikos klausymosi? Muzikos (ypač rimtos) klausytis galima į sveikatą, tik vengti triukšmo, vietoj šimto decibelų pasitenkinti, na, paprasto pokalbio stiprumu (apie 60 decibelų). Nuolatinis trankios muzikos klausymasis išderina jausmų pusiausvyrą, diegia paviršutiniškumą, galiausiai pažeidžia pačią klausą.

Gavėnia - tinkamas metas savitvardai ugdyti ir atsižvelgti į kitus žmones.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"