TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Užkaskite tą propagandos maitą

2007 07 12 0:00

Šią maitą seniai laikas užkasti, bet vis yra ją noriai lasiojančių paukštelių, kurie aptaško ir padorius lengvo žodžio, viešo čiulbėjimo skrajūnus.

Senoji propagandos maita yra iš piršto laužtas tvirtinimas, neva "konservatoriai" kadaise apiplėšė Lietuvą "už dyką atidavę" (ir dar primokėję!) blogiems amerikiečiams didžiąją "Mažeikių naftos" įmonę. Buvo kitaip, tą priminsiu, bet galėjo įvykti ir visai kitaip. Kairysis politikų sparnas mat planavo (A.M.Brazauskas, K.Prunskienė ir kiti) ją pelningai perleisti "LUKoil" už vieną rublį ar dolerį, kad tik tas privatizavęs savininkas perimtų ir galbūt išmokėtų per milijardą litų skolas. Kai įsiskolinusi įmonė dėl kurių nors priežasčių dirba ištisai nuostolingai ir skolos girnapusė nenumaldomai didėja, toks atidavimas bet kam su visomis skolomis būna viena privatizavimo išeičių. Kita - skelbti bankrotą; šiuo atveju pirmiausia Mažeikių darbininkų siaubui.

Vyriausybė (premjerai G.Vagnorius, R.Paksas, I.Degutienė, nors vyrai prieš pabaigą pabėgdavo) ėjo dar kitokiu, sudėtingesniu keliu - norėjo prisitraukti žinomą tarptautinę kompaniją "Williams International" kaip būsimą trečdalio akcijų savininkę ir operatorę, užtikrinančią savų apyvartinių lėšų turėjimą ir perspektyvą atsikratyti bankroto (arba "LUKoil") grėsmės. Mano iniciatyva ir mano kabinete buvo pasirašyta pirmoji sutartis dėl darbininkų apsaugos. Aprimo jų kurstymas. Trečdalis akcijų, per naują emisiją tekusių šiam investitoriui, paliko įmonę ir toliau 60 nuošimčių Lietuvos nuosavybe - jokio "atidavimo". Amerikiečiai reikalavo, kad prieš tai buvusios vien valstybinės įmonės skolas, jei nuvaldžiusieji neišgali padengti, garantuotų Lietuvos Vyriausybė. Tai ir buvo formaliai padaryta nepaėmus nė lito iš valstybės biudžeto.

Juodas melas iš ašaringo žydrojo ekrano skelbė: antai blogiukai atima visas lėšas iš mokyklų, darželių ir senelių, milijardą litų ir dar daugiau, bet vienas bebaimis riteris visus apginsiąs. Melas buvo juodas, tačiau efektyvus, R.Paksas padarė iš jo stulbinamą politinę karjerą. Žinoma, ir "LUKoil" daug investavo į propagandą ir kerštą, smagiai pirko žurnalistus, o Lietuvos žmonės noriai visa tai valgė.

Po gerų metų baudžiamosios rusiškos naftos bado dietos (o dabar "Družbą" jau visai uždarė) atsilaikiusi ir ant kojų besistojanti įmonė buvo dėl kitų priežasčių jau didesne dalimi perleista žaliavos turinčiai "Jukos" kompanijai. Ši, kaip nepavaldi Kremliui, politiškai nepatikima, pati turėjo būti putininės Rusijos sunaikinta, tačiau Mažeikių įmonė, jau 1999-aisiais neatiduota "LUKoil", ir vėl išsprūdo iš imperijos nagų. Jos turtas buvo smarkiai išaugęs, tad ir Lietuvai vis dar likę per 40 procentų sudarė milijardais skaičiuojamą kapitalą. Ir visai tie patys vadovai, kurie anksčiau agitavo atiduoti už vieną litą ir kovingai stovėjo prieš "amerikonus" su plytomis ant M.Mažvydo bibliotekos laiptų, dabar didžiuojasi dalydami šį valstybės pelną kaip savo laimėjimą. Deja, neatsilaikydami pagundai ir toliau keikti gynusiuosius "Mažeikių naftą", kad turtas liktų Lietuvai.

Tiems nesąžiningiems propagandininkams visai nesunku ir toliau malti šieną apie tariamą didžiausią aferą, milžiniškus nuostolius ir visai neatsakinėti, kaip tokie "nuostoliai" pavirto tokiu pelnu? Paprasti žmonės galėtų lengvai suvokti, besidžiaugdami rublinių indėlių kompensavimu būtent iš to "Mažeikių naftos" įmonės pardavimo lenkams, kad lėšų atsirado ne iš nebūto įmonės "atidavimo" ("Williams"), o iš atkaklaus konservatoriško neatidavimo ("LUKoil") ir jos pačios, prižiūrint "Jukos", ekonominio prisikėlimo Lietuvoje. Tačiau ar suvoks kiti pusiau paprasti žmonės - rašantys laikraščiuose, šnekantys ekranuose ir vis dar noriai stumdantys senąjį politinės kovos kuiną? Laikas būtų pamatyti, broliai politikai, kad šis raudonasis kovos žirgas kritęs.

Štai jau pripažįstama, kad Būtingės terminalo idėja (prisimenu, kas ir kaip 1992-aisiais jai priešinosi) pasirodė teisinga, net gelbstinti, nors kurį laiką ir klampino "Mažeikių naftą" į skolas. Taigi A jau pasakyta; belieka sąžiningai pasakyti B, kad ir įmonės gynimas nuo "LUKoil", kuo ilgiau išsaugant ją Lietuvai, buvo teisinga politika, kurios vaisių pagrindinė nauda - neginčijama.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"