TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Užmiršta stalinizmo ir nacizmo aukų diena

2015 08 25 6:00

Praėjusį savaitgalį, rugpjūčio 23-iąją, Lietuvoje minėjome Juodojo kaspino dieną. Prisiminėme ir Baltijos kelio 26-ąsias metines, bet užmiršome, kad mūsų pastangomis rugpjūčio 23-ioji minima kaip Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti. Jeigu tai pamirštame mes, ar keista, kad jos nemini kiti?

Molotovo-Ribentropo paktas, kurį Stalino ir Hitlerio nurodymu 1939 metų rugpjūčio 23 dieną pasirašė dviejų šalių užsienio reikalų ministrai, yra baisus, bet tai tik vienas iš daugelio stalinizmo ir nacizmo nusikaltimų, pasidalijant Lenkiją, o vėliau užgrobiant Baltijos šalis.

Po šio Hitlerio ir Stalino sandėrio mūsų valstybės patyrė vieną po kito užslinkusias okupacijos bangas: iš pradžių – sovietų, vėliau – nacių, tada vėl sovietų. Todėl gerai suprantame, kad šie režimai savo nusikaltimais nedaug kuo skyrėsi vienas nuo kito. Tai, kad sovietai išvijo nacius iš Lietuvos, netapo mums tikru išvadavimu, nes mūsų valstybė laisvės neatgavo. Priešingai – susidūrėme su nauja represijų banga.

Tačiau viso to nesupranta Europos žmonės, įskaitant nemažą dalį politikų. Jiems sovietų armija – išvaduotoja nuo nacizmo. Ir tik Hitleris, nacių režimas buvo blogis, o Sovietų Sąjunga – sąjungininkė, padėjusi įveikti šį demoną. Stalinizmo nusikaltimai, priešingai nei nacizmo, nebuvo teisiškai įvertinti, o tai sudaro galimybes šių dienų Rusijos valdžiai nesmerkti stalinizmo. Vokietija jau po Antrojo pasaulinio karo pasmerkė hitlerizmą ir nacizmą.

Norėdamas visai Europai priminti, kad stalinizmo ir nacizmo nusikaltimai yra panašūs, 2009 metais Europos Parlamentas balsų dauguma priėmė specialią rezoliuciją „Apie Europos sąžinę ir totalitarizmą“. Pasiūlyta visose šalyse minėti rugpjūčio 23-iąją kaip Europos dieną, prisimenant stalinizmo ir nacizmo aukas. Šiam siūlymui paramą pareiškė ne tik Europos Komisija, bet ir Europos Taryba bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija – organizacijos, kurioms priklauso ne tik Europos Sąjungos (ES) šalys. Tačiau ši diena iki šiol nėra plačiai minima.

Rugpjūčio 23-ioji kaip atmintina diena paskelbta tik penkiose ES šalyse: Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Slovėnijoje. Bet, kaip rodo šios dienos minėjimas mūsų šalyje, paskelbti atmintina dar nereiškia prisiminti. Klausydamasis mūsų aukščiausio rango politikų kalbų, skaitydamas pranešimus apie minėjimą, niekur neužtikau įvardijimo, kad rugpjūčio 23-ioji jau šešerius metus turi ir svarbų europinį kontekstą.

Estijoje Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti buvo paminėta. Tądien ten įvyko ir svarbi konferencija, kai dalyvaujant aštuonių šalių teisingumo ministrams nutarta įsteigti tarptautinę komisiją komunizmo nusikaltimams tirti. Įdomu tai, kad kitų šalių spaudoje buvo parašyta, jog ši konferencija surengta minint europinę stalinizmo ir nacizmo nusikaltimų dieną, o Lietuvoje visur rašyta, kad ji įvyko minint Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo metines. Žinoma, jokios blogos valios dėl tokio skirtingo pateikimo nėra. Tiesiog mes patys gal dar nelabai suvokiame, kaip svarbu, kad ši diena taptų reikšminga ne tik mūsų šalyje, bet ir visoje Europoje.

Juk ir Baltijos kelią prieš 26 metus Lietuvoje rengėme ne tik tam, kad susikabintume rankomis, pajustume vienas kito petį, bendrą jėgą. Ne tik tam, kad parodytume sau trijų tautų solidarumą. Baltijos kelio akcija radosi kaip siekis atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į mūsų valstybių okupacijos problemą. Molotovo-Ribentropo paktas buvo labai svarbus instrumentas politikoje, atnešusioje daug įvairių nusikaltimų į mūsų žemę, lėmusioje žmonių žūtis, suluošintus likimus ir valstybės netektį. O tai darė du režimai, panašūs vienas į kitą.

Šiandien dvi šalys, pasirašiusios 1939 metų susitarimą, padalijusį Rytų Europą į įtakos sferas, vertina jį skirtingai. Tai ypač išryškėjo šių metų gegužės mėnesį, kai Vokietijos kanclerė Angela Merkel lankėsi Maskvoje. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teisino šį paktą, vadindamas jį būtinu ir reikalingu Sovietų Sąjungos žingsniu, stengiantis apginti savo valstybę nuo hitlerinės Vokietijos galimos agresijos ir siekiant išvengti karo, o Vokietijos vadovė jį pavadino nusikaltimu, juolab kad Molotovo-Ribentropo paktas turėjo slaptuosius protokolus.

Nė vienas žurnalistas, taip pat ir Vakarų, neužsiminė V. Putinui, jog stengiantis apsisaugoti nuo kitos valstybės agresijos nebūtina okupuoti kaimynų kraštų. Juo labiau – susitarti, kad, vienam agresoriui užpuolus, kitas agresorius irgi turės galimybę atsikąsti kitos šalies teritorijos. Čia ir slypi viena nemaloniausių Kremliui tiesų: dėl to, kad kilo Antrasis pasaulinis karas, yra atsakingas ne tik Hitleris, bet ir Stalinas. Ir sovietų konclageriai nedaug savo nežmoniškumu nusileido nacių lageriams.

Neįvardijus to šių dienų tarptautinėje bendruomenėje, tampa sunkiau stabdyti ir dabartinės Kremliaus valdžios žingsnius Rytų Europoje. Jie yra stalininės politikos kitų valstybių atžvilgiu tąsa. Nenorint įvardyti praeities nusikaltimų tikruoju vardu, atveriama galimybė jiems pasikartoti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"