TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Užmirštas jubiliejus?

2015 01 26 6:00

Prieš porą dienų nutiko dalykas Lietuvai, manding, kur kas svarbesnis (teatleidžia žuvusiųjų giminės ir artimieji) nei tas, po kurio nemaža europiečių, ar tokiais save laikančiųjų, dalis pasivadino Čarliais (ar Šarliais). Maskvos stačiatikių patriarchas Kirilas pirmą kartą po bolševikinio perversmo užkopė į Rusijos valstybės dūmos tribūną.

Draugo Michailovo (taip, pasak piktų liežuvių, patriarchas kitados buvo įrašomas KGB algalapiuose) pasisakymas taip sujaudino dėdę Ziu (taip Rusijos komunistų partijos pirmininką Genadijų Ziuganovą vadina linksmai nusiteikęs Rusijos jaunimas), kad tas, užmiršęs marksizmo leninizmo klasikus ir visą mokslinį ateizmą, ilgai negalėjo paleisti patriarcho rankos.

Apie ką kalbėjo Putino deputatams visos Rusijos, ir ne tik jos, dvasinis vadovas atspėti nesunku. Jis dar kartą priminė begalinį tik Rusijai būdingą dvasingumą ir pasmerkė dvasiškai bei morališkai supuvusius Vakarus. Tuos pačius, kuriems, ačiū Dievui, ir mes vis labiau stengiamės priklausyti.

Vargu, ar labai smarkiai suklysiu Maskvos patriarcho kalbą palygindamas su Šventojo Tėvo pamokslais miestui ir pasauliui. Tai ženklas ir programa visiems Maskvos patriarchato dvasininkams, vienuoliams ir pasauliečiams mąstyti ir veikti. Lietuvoje ši žinia tikintiesiems turėjo būti pakartota bene pusšimtyje šventovių ir pasiekti kelias dešimtis tūkstančių žmonių. Mūsų valstybės piliečių.

Prieš kelerius metus vienos Vilniaus stačiatikių šventovės šventikas, paminklosaugininkų pabartas už tai, kad įsakė pernelyg ryškiai nudažyti cerkvės kupolus, pasiguodė, neva tik tokios spalvos dažus parūpinusi Rusijos ambasada. Užtat ryškiai žali svogūnai sostinės panoramoje keletą metų dominavo kur kas labiau nei kuklios skulptūros ant arkikatedros bazilikos stogo.

Patriarcho Kirilo kalbos, pasiekusios tikinčiųjų širdis trijuose Lietuvos stačiatikių dekanatuose, gali kada nors suliepsnoti kur kas ryškiau nei Romanovų cerkvės stogai. Ir ambasadoriui degtukų ieškoti nereikės.

Nuo nuolatinio Eglės Kusaitės gaudymo pavargęs tautiniai saugumiečiai vargu, ar tiksliai žino, kas darosi už masyvių Lietuvos ortodoksų šventyklų durų. Tikėkimės, kad tik liturginiai reikalai, nors žinant, kad daugelis stačiatikių hierarchų sovietijoje turėjo kažkodėl medicinos papulkininkių laipsnius, o Rusijos stačiatikių cerkvė yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su FSB, vis tiek truputį neramu.

Gal ir ne taip kaip Vytautui Didžiajam, 1415 m. lapkričio mėnesį paskyrusiam Grigalių Cambalaką Lietuvos stačiatikių patriarchu ir tokiu būdu bent trumpam pristabdžiusiam Maskvos kišimąsi ten, kur nereikia...

Beje, šiemet šiam įstabiam ir svarbiam įvykiui sukanka 600 metų. Įdomu, ar bent viena valdiška kontora yra nusimačiusi keletą eurų jam paminėti...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"