TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Užmirštasis Seimas

2013 10 22 6:00

Šiandien sukanka lygiai 25 metai nuo Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo, įvykusio 1988-ųjų spalio 22-23 dienomis Vilniuje. Tai buvo dvi mūsų tautos akistatos su savo istorija, to meto dabartimi ir ateitimi dienos, pabaigusios audringą 1988 metų vasarą.

Iš Mokslų akademijos salės birželio 3-iąją pasklidęs raginimas pakilti per kuklią pirmą sąjūdininkų akciją prie tuometinės Aukščiausiosios Tarybos stulbinamu greičiu peraugo į didelius mitingus Vilniaus Katedros aikštėje, Vingio parke ir perbėgęs Lietuvą grįžo į sostinę Vilnių, liudydamas tautos pabudimą. Dvi dienas žmonės visoje Lietuvoje buvo prilipę prie televizorių ekranų, gaudė kiekvieną žodį iš to, kas sakyta Sporto rūmų salėje, kur įvyko Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas. Jam pasibaigus Lietuva jau buvo kita: pasirengusi pirmiems žingsniams į laisvę, į 1989 metų vasario 16-ąją, į Baltijos kelią, nors Steigiamajame suvažiavime nepriklausomybės žodis dar ne vieną gąsdino.

Šiame suvažiavime išrinkta ir tautos savivaldos institucija: Sąjūdžio Seimas. Lygindami įvairių laikotarpių Lietuvos valstybės Seimo sudėtį su Sąjūdžio Seimu galime suprasti, kuo kitokia buvo ši tautos institucija. Tokio kitoniškumo bruožų matome ir Aukščiausiojoje Taryboje, pavadintoje Atkuriamuoju Seimu. Vėliau Seimas ėmė panašėti į dabartinį.

Ne vienas politologas, politikos apžvalgininkas tvirtina, kad savo kokybe, intelektiniu potencialu, idealizmu šis pirmasis, Atkuriamasis, mūsų valstybės Seimas visa galva pranoko vėlesnio laikotarpio Lietuvos valstybės Seimą. Gaila, kad tik sugundymas sklypais už tai, jog balsuota už Nepriklausomybę, visuomenėje šiek tiek pakirto Atkuriamojo Seimo narių, Nepriklausomybės Akto signatarų moralinį autoritetą. Jis dabar vėl lyg ir grįžta, bet buvo mažai panaudotas per 20 mūsų valstybės metų.

Sąjūdžio Seimo nariai tokių privilegijų nepaliesti. Tačiau jie buvo užmiršti - ne dėl privilegijų, o dėl elementaraus valstybės dėmesio stokos. Ne vienas jau atgula ir amžinojo poilsio. Sąjūdžio Seimo veikla nėra nagrinėta istorikų, politologų, nors ji davė pradžią Kovo 11-osios Atkuriamajam Seimui. Gal Sąjūdžio Seimo nariai turėtų ilsėtis toje pačioje garbingoje vietoje kaip ir Atkuriamojo Seimo nariai, būti pagerbti ir ten palydėti mūsų valstybės? Galbūt ir šių žmonių biografijos galėtų būti išleistos valstybės lėšomis, kaip ir Nepriklausomybės Akto signatarų? Jeigu šiandien kas nors paklaustų, ar žinote, kas buvo tie Sąjūdžio Seimo nariai, vargu ar daug kas Lietuvoje atsakytų į šį klausimą. Šiandien mažai žinoma, kas buvo surašyta Sąjūdžio programoje ir Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo rezoliucijose, nors ne vienas dokumentas aktualus dar ir šiandien.

Žvelgdamas į Sąjūdžio Seimo sudėtį galėčiau pasakyti, kad jis galbūt tikriau atspindėjo Lietuvos nuotaikas negu dabartinis ir ankstesnio laikotarpio mūsų valstybės Seimas, išskyrus Atkuriamąjį Seimą. Nors pats Lietuvos Respublikos Seimas yra labai svarbi institucija, viena iš mūsų valstybės nepriklausomybės garantų, jis dar turėtų liudyti ir veikiančią demokratiją bei teisingumą. Tačiau pastarųjų dalykų pasigendama.

Sąjūdžio Seimo struktūra buvo taip apgalvota Sąjūdžio pirmeivių, kad galėtų kaip galima plačiau atstovauti laisvės siekiančiai Lietuvai. Todėl jame buvo daug žinomų kultūros ir mokslo žmonių, mažiausiai po vieną išrinktą atstovą iš rajonų ir miestų, taip pat dvasininkų. Vietas Seime turėjo tautinės bendrijos, ir nė viena jų nekalbėjo kitų vardu. Sąjūdžio Seimas ir Sąjūdžio Seimo taryba svarbia savo funkcija laikė valdžios kontrolę. Funkciją, kurios šiandien neatlieka Lietuvoje nei visuomenė, nei Seimas. Žinoma, pati valdžia skyrėsi: tada buvo sovietinė, o dabar Nepriklausomos Lietuvos. Bet ne vienas sąjūdininkas šiandien sako, kad įveikti šią sieną yra dar sunkiau.

Priimti įstatymai lėmė, kad šiandien Seimo sudėtis yra kitokia nei Sąjūdžio Seimo, Atkuriamojo Seimo. Šiandien Seime nedaug mokslo ir kultūros žmonių, nes jie turėtų nutraukti ryšį su ankstesne veikla, neskaityti paskaitų. Daugumą sudaro verslininkai, vyresnio amžiaus žmonės, baigę karjerą kituose darbuose, jauni žmonės, neturintys ko prarasti, ir profesionalūs politikai, esantys ne pirmą kadenciją Seime. Jie supranta, kad jeigu nori būti Seime, patekti į jį bent jau pagal partijos sąrašą, tai stenkis būti naudingas visų pirma savo partijos vadovybei. Visas Lietuvos valdžios struktūras, taip pat ir Seimą, persmelkė partiškumo dvasia, neįteisinta mūsų šalies Konstitucijoje.

Jeigu žmogus nepriklauso parlamentinei partijai, jis beveik neturi galimybių pakliūti į Seimą. Ir valdininkai priversti keisti partijas, atsižvelgdami į tai, kokia politinė jėga yra valdžioje, nes kitaip gali ir darbo netekti. Šiai dvasiai įsivyravus, partiniai interesai užgožia tautos, valstybės interesus, o žmonės, kurie nedalyvauja Seimo partijų gyvenime, išstumiami už Lietuvos reikalų ribų. Seimo nariai supranta, kad savo kėdėse nėra amžini ir kad paskui gerą darbą galės gauti tik toje srityje, kurią kuravo Seime. Todėl jie nenoriai imasi vykdomosios valdžios kritikos, parlamentinės kontrolės, tapdami ir blogai dirbančios valdžios pritarėjais.

O valstybė, kurioje piliečiams nėra galimybių įgyvendinti valdžios kontrolę, ritasi ne ten, tai jaučiame visi. Būtent dar ir todėl verta prisiminti Sąjūdžio Seimo suformavimo ir funkcionavimo principus. Juk galbūt kai ką iš to, kas buvo tada, galime pritaikyti ir šiandien, kad įgyvendintume Lietuvos žmonių lūkesčius įkūnijančią pilietinę ir politinę valdžios kontrolę. Jos netekimas po Sąjūdžio metų tapo didžiule Lietuvos problema.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"