TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Užsienio lietuviai jausis nereikalingi

2007 03 02 0:00

"Lietuvos žinios" gavo Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pranešimą, kuriame reiškiamas susirūpinimas dėl Lietuvoje priimamų sprendimų pilietybės klausimais.

"Savo 2006 m. gruodžio 20 d. potvarkiu Nr. 418 Ministras pirmininkas sudarė darbo grupę klausimams, susijusiems su Lietuvos pilietybės samprata. Regina Narušienė, J. D., Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė, buvo paskirta į šią grupę.

Darbo grupė veikė, nepranešant apie tai PLB pirmininkei. Ji nebuvo informuojama apie posėdžius ar pakviesta dalyvauti diskusijose ir svarstymuose. Artėjant laiko terminui pateikti darbo grupės pasiūlymus, PLB pirmininkė kreipėsi į Ministrą pirmininką informacijos dėl darbo grupės veiklos. Sužinojusi, jog darbo grupė jau surašiusi savo pasiūlymus be jokio indėlio iš PLB, pirmininkė paprašė darbo grupės pasiūlymų teksto. Jis buvo gautas. Iš karto, vasario 12 d., PLB komentarai buvo pateikti darbo grupei ir Ministrui pirmininkui. Vasario 27 d. spaudoje buvo pranešta apie darbo grupės sprendimus.

Darbo grupės pasiūlymų rengime PLB nedalyvavo. PLB pateikė atskirą ir skirtingą nuomonę dėl darbo grupės rekomendacijos suteikti užsienio lietuviams "ypatingo ryšio su Lietuvą" statusą. PLB buvo rašiusi savo pastabose, kad toks statusas nėra priimtinas.

PLB kviečia susipažinti su darbo grupės ir PLB pasiūlymais, kurie bus patalpinti PLB interneto svetainėje www.plbe.org

Užsienio lietuviams "ypatingo ryšio su Lietuva statusas" nėra priimtinas dėl šių ir dar kitų priežasčių:

1. Darbo grupė neieškojo ir nesvarstė jokių alternatyvų savo "ypatingo ryšio" sumanymui, teisinantis, jog tai būtų Konstitucijos ir Konstitucinio teismo "apėjimas". Nebuvo noro ieškoti kito varianto. Ten, kur yra noras, ten ir galima rasti konstituciškai priimtinas teisiškas galimybes.

2. Siūlomas statusas yra užsienio lietuvių ir Lietuvos tautos žeminimas. Toks statusas (neleidžiantis balsuoti bei dalyvauti politiniame gyvenime) yra įvairiose valstybėse teikiamas asmenims, kuriais yra nepasitikima, - nusikaltusiems asmenims, buvusių okupantų atstovams, dar devynioliktame šimtmetyje - moterims ir taip toliau. Tie žmonės yra tuo metu tose šalyje laikomi tarsi antrarūšiais.

3. Be politinių teisių asmuo neturi indėlio į tautos ateitį, jis praranda viltį ir solidarumo su bendrapiliečiais jausmą ir atsitolina nuo tėvynės. Grįžimo į Lietuvą tikimybė tik sumažės.

4. Europos Sąjungos šalių (nors ne Lietuvos) piliečiai turi politines teises Lietuvoje - balsuoti ir kandidatuoti į savivaldybių, kuriose jie gyvena, tarybas. Tai yra diskriminacija prieš užsienio lietuvius.

5. Užsienio lietuviai būtų atskirti nuo giminių - vaikai nuo tėvų, senelių, brolių ir seserų, seneliai nuo vaikaičių, nors šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas.

6. Sprendimas sumažintų jau mažą tautą, kurioje su laiku apsigyvens svetimtaučiai, reikia manyti, kad su laiku taps piliečiai, o dabartinių emigrantų bei išeivių pilietybė bus nubraukta.

7. Toks sprendimas neišvengiamai provokuotų piliečius nuslėpti užsienio gyvenamosios šalies pilietybės įgijimą. Žmonės, kurie elgsis dorai nukentėtų, o slapukautojai išlaikytų visas teises.

8. Tai pakenktų ir gal net griautų Lietuvių Bendruomenei ir kitoms organizacijos užsienyje ideologinius pamatus, nes užsienio lietuviai prarastų norą padėti Lietuvai, kai jai reikės pagalbos. Užsienio lietuviai jausis nebereikalingi valstybei.

9. Kaip ilgai Lietuva finansuos programas tautiečiams užsienyje, kuriems dabar šį statusą siūlo?

10. Pasaulis tapo atviresnis ir glaudesnis. Vis daugiau kraštų randa įvairius būdus įteisinti dvigubą pilietybę, bet Lietuvos valdžia, rodos, net nenori atsižvelgti į tai.

11. Juk yra kitų teisiškų galimybių.

Turime atsiminti kad Lietuva yra parlamentinė valstybė, kurios politinę raidą nustato Seimas. Kai supainiojame atskirų valdžios dalių kompetencijas, prarandame esminę demokratijos prielaidą." (Kalba netaisyta - red.)

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"