TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Užsienio politika pirmininkavimu nesibaigia

2014 01 24 6:00

2013-2014 metų sandūroje Lietuva išgyvena simboliškai istorinį sutapimą – baigusi pusmečio pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai, ji imasi mėnesio pirmininkavimo Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai (ST), dvejiems metams tapusi nenuolatine jos nare.

Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai buvo sėkmingesnis, nei tikėjomės, nepaisant ES nesėkmės dėl Ukrainos ES Asociacijos sutarties. Ryškiausi mūsų pasiekimai – Lietuvai vadovaujant deryboms tarp 28 ES valstybių narių pasiekti susitarimai dėl 2014-2020 metų daugiametės finansinės perspektyvos su 6 mlrd. eurų Jaunimo užimtumo iniciatyva, prie kurios ypač prisidėjo Europos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija, bei dėl 2014 metų ES biudžeto. Vilniuje lapkritį parafuoti ES Asociacijos ir laisvosios prekybos susitarimai su Gruzija ir Moldova, pasiektas susitarimas dėl bevizio režimo su Moldova. Ne be Lietuvos ilgamečių kasdienių pastangų buvo įžiebta naujosios revoliucijos kibirkštis Ukrainoje.

Lietuva sėkmingai protegavo Turkiją, kurios narystės ES nelabai pageidauja didžiosios ES valstybės - po trejų metų pertraukos pavyko sutarti dėl naujo derybinio skyriaus stojimo derybose atidarymo. Tačiau Lietuva išliko principinga Serbijos atžvilgiu, kad ši vykdytų demokratines reformas. Su Juodkalnija atidaryti penki nauji derybiniai skyriai. O kur dar trys derybų su JAV dėl laisvosios prekybos sutarties raundai bei galutinis sutarimas dėl laisvosios prekybos sutarties su Kanada. Nepamirškime ir Europos piliečių metų, kuriuos Lietuva sklandžiai užbaigė.

Pirmininkaujančiai Lietuvai pavyko pasiekti su bankų sąjungos kūrimu susijusius svarbius susitarimus, kurie padės užtikrinti Europos finansų stabilumą, užkirsti kelią krizėms ir apsaugoti mokesčių mokėtojų pinigus. Priimtos atsakingos finansų politikos rekomendacijos, kuriomis ES narės turėjo vadovautis priimdamos sprendimus dėl 2014 metų nacionalinių biudžetų. Lietuva sustiprino socialinę ekonominės ir pinigų sąjungos dimensiją. Dar galima vardyti sugriežtintus reikalavimus auditoriams ir audito įmonėms, pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo direktyvą ar direktyvą dėl baudžiamosios atsakomybės už euro padirbinėjimą, kurios padės kovoti su organizuotu ir finansiniu nusikalstamumu.

Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai išsiskyrė ne tik gera kokybe, bet ir kiekybe: mūsų derybininkų dėka susiderėta dėl triskart daugiau ES teisės aktų, nei paprastai susiderama per pirmininkavimą. Mūsų kompetentingi ministrai, patyrę diplomatai ir valstybės tarnautojai pakėlė Lietuvos prestižą. Akivaizdu, kad pirmininkavimo sėkmė padėjo mūsų visuomenei įveikti daugybę istoriškai sąlygotų kompleksų. Ne tik Europą padarėme atviresnę, patikimesnę ir augančią,– tokia tapo ir Lietuva.

Tačiau pirmininkavimais, kad ir kokie prestižiniai jie būtų, Lietuvos užsienio politika nesibaigia. Pirmiausia, būtina užtikrinti pirmininkavimo ES Tarybai pasiekimų tęstinumą, ypač Rytų partnerystėje. Dėl savo neįkainuojamos europinės integracinės patirties Lietuva privalo rūpintis kitų posovietinių respublikų - Ukrainos, Gruzijos, Moldovos, Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos ir Rusijos, kurioms iš karto nepavyko eiti tiesiu demokratijos keliu, likimu bei padėti joms priimti teisingus sprendimus ir integruotis į Europą.

Antra, kaip jau ne kartą esu pabrėžęs, esminio politinio konsensuso tarp parlamentinių politinių partijų svarbiausiais užsienio politikos klausimais tradicija turi būti puoselėjama. Jeigu jis jau yra, kaip dėl Lietuvos politikos ES, Rytų partnerystės ar NATO, reikia jį išlaikyti. Jeigu nėra - jo siekti. Jis ypač reikalingas santykiuose su Rusija, Lietuvos energetikos ir transporto politikoje, kuri dėl strateginių projektų yra tarptautinė. Politinio elito konsensusas turi būti Lietuvos, kaip mažos valstybės, užsienio politikos pagrindas, užtikrinsiantis ilgalaikę Lietuvos politinę ir ekonominę sėkmę tarptautiniu mastu, keliantis šalies prestižą, o kartu turėsiantis realią įtaką kasdieniam žmonių gyvenimui.

Trečia, politikai, realiai priimantys sprendimus užsienio politikoje ar darantys jai įtaką, privalo suprasti, kad valstybės užsienio politika XXI amžiuje yra neatsiejama nuo vidaus politikos. Šiandien Lietuvai ypač aktualios: 1) euro įvedimo politika kartu su viešųjų finansų ir makroekonomine politika; 2) ekonomikos ir verslo politika, įskaitant skaitmeninę darbotvarkę ir jaunimo užimtumo politiką; ir 3) žmogaus teisių politika (tai - ir abortų klausimas, ir moterų apsauga nuo smurto šeimoje, ir nediskriminacinė politika rasės, etninių mažumų, gėjų atžvilgiu).

Kiekvienas politikas, net murkdydamasis vien vidaus politikos intrigose, turi suvokti, kad ir savo neatsakingais žodžiais gali pakenkti Lietuvos valstybės reputacijai.

Todėl visus savo kolegas kviečiu politinio konsensuso išsaugoti pirmininkavimo pasiekimus ir mąstyti Lietuvos interesais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"