TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Užsienio politika - priekin į praeitį

2010 06 07 0:00

Prieš kelis mėnesius buvęs prezidentas Valdas Adamkus sakė negalįs vertinti Lietuvos užsienio politikos, nes jos paprasčiausiai nematąs. Nematė, nes nežiūrėjo. Pokyčiai akivaizdūs, ir jie tik į gera.

V.Adamkaus komanda, iš tiesų Užsienio reikalų ministerija, itin daug dėmesio skyrė Rytų politikai. Rytų dimensijos šerdį sudarė viltys/pretenzijos būti regiono lyderiu, ryškus antirusiškumas, besąlygiškas Gruzijos ir Ukrainos palaikymas, mėginimas paversti Europos Sąjungą (ES) ir NATO įrankiais dvišaliams santykiams su Rusija išsiaiškinti. Politika buvo ambicinga, bet ir bergždžia. Neturėdama realių priemonių savo politikai įgyvendinti, Lietuva tenkinosi deklaracijomis ir pamokslavimu.

Lietuvos rytų politika keičiasi iš dalies, nes turi keistis. 2009-2010 metais tarptautinė konjunktūra radikaliai skiriasi nuo buvusios 2006-2008 metais. Lietuvos užsienio politikos vedėjai smarkiai klydo, manydami, kad 2006-2008 metų sąlygos buvo norma, o ne išimtis. Tiesiog išnyko politinė terpė, kurioje Lietuva galėjo vykdyti konfrontacijos su Rusijos politiką. Amerika nutarė gerinti santykius su Rusija, naujoji Lenkijos vyriausybė ryžtingai pasuko ta pačia linkme, naujai išrinktas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius šoko į Maskvos glėbį.

Lietuva atsisakė visų keturių V.Adamkaus Rytų politikos stulpų. Nepagrįstos pretenzijos būti regiono lyderiu palaidotos visiems amžiams.

Santykiai su Rusija gerėja. Ir prezidentė Dalia Grybauskaitė ir premjeras Andrius Kubilius susitiko su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu, šįmet numatomas prezidentės vizitas į Rusiją. Normalūs arba geri santykiai su kaimynais yra pranašumas. Iki 2004-ųjų Lietuva didžiavosi, kad ji labiau sugeba susikalbėti su didžiuoju kaimynu negu Estija ir Latvija. Normalesni santykiai turėtų leisti lengviau spręsti prekybinius ir kitus ekonominio pobūdžio nesutarimus, o tai ne smulkmena, kai prekyba su Rusija įgyja vis didesnę reikšmę Lietuvos ūkiui. Rusijos elgesio nelemia altruizmas. Iš V.Putino pokalbių su D.Grybauskaite ir A.Kubiliumi akivaizdu, kad Kremlius siekia net labiau įsitvirtinti Lietuvos energetikoje. Viliuosi, kad prezidentė ir Vyriausybė apgins Lietuvos interesus.

Prieš metus Lietuva buvo ironiškoje padėtyje. Linkusi vaizduotis Rusijos ir Rytų žinove, Lietuva neturėjo aukštesnio lygio kontaktų su Kremliumi. Kai kitų šalių diplomatai kalbėdavo apie susitikimus su Rusijos vadovais ar apie tai, kas darosi Kremliaus užkulisiuose, Lietuvos diplomatai galėdavo tik tylėti. Nors nereikia nei sureikšminti, nei sumenkinti tiesioginių kontaktų - valstybės neskirtų jiems tiek lėšų, laiko ir jėgų, jei jie nebūtų svarbūs. Jei D.Grybauskaitė ir A.Kubilius per savo pokalbius įgyja kokių nors įžvalgų apie Kremliaus vadovų mąstysena, tuo geriau Lietuvai.

Kritikai kalba apie principų atsisakymą, interesų išdavystę, keliaklupsčiavimą prieš Maskvą, vartoja ir labiau liaudiškus išsireiškimus. Šis švaistymasis epitetais nėra pagrįstas argumentais, veikiau yra dar vienas įrankis D.Grybauskaitei ir A.Kubiliui pliekti. Juoba kad vadinamoji "principinga" politika neturėjo jokio poveikio Maskvai.

Bene kontroversiškiausias naujos politikos momentas - tai santykių su Gruzija atšalimas. D.Grybauskaitei priekaištaujama, kad ji nepakvietė Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio į Vasario 16-osios iškilmes ir nevyko į Tbilisį dalyvauti Gruzijos šventėje.

Klausimas yra tiek opus, jog prezidentės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Markevičius tikina, kad politika Gruzijos atžvilgiu nesikeičia. Net jei yra mažiau vizitų, susitikimų, realus darbas yra vykdomas Briuselyje ir tų valstybių sostinėse, kur palaikomas Gruzijos pastangos integruotis į euroatlantines struktūras. Nemanau, kad šie raminantys žodžiai atitinka tikrovę. Pokyčiai yra realūs.

Kritikai piktinasi, kad atsiribojama nuo Gruzijos, siekiant įtikti ES, kuri skeptiškai vertina M.Saakašvilį. Bet kodėl nederinti savo užsienio politikos su ES, juoba kad šiuo atveju Vašingtono nuostatos mažai kuo skiriasi? Prezidentas Barackas Obama atmetė M.Saakašvilio prašymą asmeniškai susitikti. Tiesa, JAV ambasadorius Gruzijoje irgi teigia, kad santykiai nėra pakitę. Bet savo neatsakingais veiksmais M.Saakašvilis prarado pasitikėjimą ir jo neatgaus.

Lietuvos rytų politika, ypač veto pavartojimas sukėlė nepasitenkinimą ES. Ne todėl, kad ES senbūviai yra neprincipingi, o Lietuva bene vienintelė tikrų vertybių sergėtoja. Lietuvos užsispyrimas ją izoliavo, nes šiuo klausimu nepasisekė rasti bendros kalbos net su Skandinavijos ar kitomis Baltijos šalimis. Europiečius erzino tai, kad Lietuva kritikavo jų pasiūlymus dėl santykių su Rusija, bet pati neturėjo konkrečių, konstruktyvių planų.

Naujos užsienio politikos rėmai aiškėja. Didesnis santūrumas bei realistiškesnis savo galių įvertinimas, normalesni santykiai su Rusija ir Baltarusija, glaudesnis bendradarbiavimas su ES, ypač santykiuose su potencialiais ES ir NATO nariais. Svarstymai, ar Lietuva atsisakys savo proamerikietiško kurso ir labiau orientuosis į Briuselį, tampa teoriniai, JAV ir ES santykiams šiltėjant ir atsisakant dirbtinio suskirstymo į "senąją" ir "naująją" Europą. Per anksti nustatyti, kokie veiksmai lydės kalbas apie poreikį labiau orientuoti politiką į skandinavų šalis. Kiekvienu atveju grįžtama į labiau "tradicinę" užsienio politiką.

Paskutinė pastaba. Lietuvoje vyrauja keista nuostata, kad užsienio politika yra savarankiška tik tuo atveju, jei ji skiriasi, gal net ryškiai, nuo kitų valstybių politikos. Jei Lietuva gali įgyvendinti savo nacionalinius interesus tik bendradarbiaudama su kitomis šalimis, arba jei ji pasirenka politikos kursą, panašų į kitų šalių, ar tai reiškia, kad Lietuvos politika netenka savarankiškumo? Sakyčiau, kad ne.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"