TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

V. P. Andriukaitis - paslaptis ne tik Europai

2014 09 18 6:00

Prieš kelias dienas kolega žurnalistas iš Danijos paprašė apibūdinti naująjį Lietuvos deleguotą eurokomisarą Vytenį Povilą Andriukaitį. Nors klausimų buvo ne vienas, iš tiesų visų jų leitmotyvas buvo tas pats: kas jis – tas V. P. Andriukaitis?

Regis, apibūdinti politiką, aktyviai veikiantį jau daugiau kaip 20 metų, ir ne kur kitur, o Seime, turėtų būti visiškai nesunku. Tuo labiau kad bičiulis Vytenis, kaip jį vadina raudonųjų rožių kuopelės nariai, atviras lyg atversta korta: kiekviena proga – patogia ar nepatogia – veržiasi į Seimo tribūną, į televizijos ekraną, į asmeninį pokalbį. Visada ir visais klausimais turi ką pasakyti. Visada gali ginčytis ir, pageidautina, nuginčyti oponentą. Tiesiog užlieti jį žodžių lavina. Tai kas gi iš tiesų tas V. P. Andriukaitis?

Kad tremtinys, tremtinių vaikas – tas aišku. Kad disidentas, KGB persekiotas – rašo savo biografijoje, ir niekas kol kas to nepaneigė. Kad stovėjo prie Socialdemokratų partijos atkūrimo ištakų – irgi akivaizdu. Kaip ir tai, kad dar iki Nepriklausomybės atgavimo savo veiklą atnaujinusią organizaciją, nepaisydamas nemažos dalies idėjinių socialdemokratų prieštaravimų, vos stojęs prie jos vairo ant lėkštutės nunešė LDDP. Dėl platesnių perspektyvų, dėl buvimo valdžioje, o gal – dėl paramos siekiant taip trokštamo prezidento posto, kuris jau jau buvo išslydęs iš rankų 1997-aisiais. Tiesa, „išslydęs“ sakyti – pernelyg pompastiška, nes V. P. Andriukaitis tąkart neprisikapstė net iki antrojo turo. Ir turbūt vienintelis didžiai dėl to nustebo, nes mintyse jau akivaizdžiai matė save su šalies vadovo regalijomis. 2002-aisiais jos, beje, irgi liko tik svajose.

Keista, kad net du kartus į prezidentus taikęsis, prieš tai partijai vadovavęs, o po pirkimo-pardavimo sandorio vicepirmininko pozicijoje visada buvęs aktyvus politikas iki pat 2012-ųjų taip nė karto ir neužėmė jokio reikšmingesnio valstybinio posto. Tarsi sąmoningai pasirinko būti seiminio – politinio plepėjimo lygmenyje, kur nereikalaujama pateikti konkrečiai nuveiktų darbų įrodymų.

Būta ir didžiai nemalonios akimirkos. 2004-aisiais, prieš pat Seimo ir prezidento rinkimus, kai juodakaukiai Specialiųjų tyrimų tarnybos vyrukai įsiveržė į didžiųjų – valdančiųjų ir opozicinių – partijų būstines, reikalaudami pateikti buhalterinės veiklos dokumentus. O netrukus viešai buvo paskelbta, kad grupė įtakingų parlamentarų iš įvairių politinių partijų, tarp jų ir V. P. Andriukaitis, galėjo imti kyšius iš šilumininkų už jiems palankių įstatymų priėmimą Seime. Skelbti ir garso įrašai, fiksavę itin pikantiškus verslininkų ir politikų pokalbius, – regis, niekas iki šiol neįrodė, kad jie galėjo būti suklastoti.

V. P. Andriukaičiui prikišti 95 tūkst. litų. Tiesa, geriau pažinoję „bičiulį Vytenį“ prie to šnipštelėdavo, kad tų pinigų jis nesusidėjęs į kišenę – rinkęs partijai. Kaip esą ir kiti į skandalą įpainioti politikai: partijos, sako, ir tada, ir dabar turi žmonių, kurie privalo pasirūpinti, kad kasa neišsektų.

Skandalas baigėsi 2008-aisiais, V. P. Andriukaičiui ir jo likimo broliams atsisakius parlamentarų mandatų, pralaimėjus rinkimų kampanijas, o „bičiuliui Vyteniui“ – ir akivaizdžiai nusivylus kitais partijos bičiuliais, nes tik jo vienintelio iš visų korupcijos skandalo herojų ar aukų saviškiai praktiškai negynė, paliko reputaciją skalbtis vieną. Ir skalbėsi – ėjo į teismus, bylinėjosi, visiems rodė sprendimus apie įrodytą teisybę.Tiesa, nutraukiant bylą tuometinis generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis viešai pareiškė: bylos nutraukimas dar neįrodo parlamentarų nekaltumo.

Tai, kad 2012-aisiais, po Seimo rinkimų, V. P. Andriukatis tapo sveikatos apsaugos ministru – pirmą kartą sėdo į aukštą postą – galima būtų laikyti šio politiko pasiekimu. Tik kažin ar taip manė tas, kuris ir toliau svajojo apie partijos pirmininko ir prezidento kėdę.

Europos komisaro postas, kurį bičiulis Vytenis gavo, vienų teigimu, laiku ir išsamiai papasakojęs savo partijos lyderiui Algirdui Butkevičiui apie prieš jį esą vykdytas kito potencialaus pretendento į postą Briuselyje intrigas, kitų – prezidentei Daliai Grybauskaitei ir A. Butkevičiui esą radus idealų būdą bent kuriam laikui kuo toliau nuo savęs išsiųsti vis chaotiškiau besielgiantį ir vis labiau didybės užvaldomą aktyvistą, greičiausiai taip pat nėra savaiminis šio politiko tikslas. Greičiau – dar vienas laiptelis, artinantis prie svajonės.

Todėl Europa, patikėjusi bičiuliui Vyteniui vaistų ir maistų produktų kontrole besirūpinančio eurokomisaro portfelį, gali pamatyti tai, ko seniai nematė. Tuo labiau kad sveikata ir maistas – du arkliukai, tikrą populistą galintys užnešti į pačias populiarumo viršūnes. Ne Briuselyje – Lietuvoje, kurioje po ketverių metų vyksiančiuose prezidento rinkimuose anksčiau iš eurokomisarės pozicijos startavusi D. Grybauskaitė tuo metu dalyvauti nebegalės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"