TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

V. Putino avantiūros Sirijoje mėnuo

2015 11 06 6:00

Rugsėjo pradžioje pasaulio žiniasklaida pastebėjo, kad rusų kariniai laivai plukdo kareivius ir ginkluotę į Siriją. Rugsėjo 30 dieną, tik sugrįžus V.Putinui iš Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos, rusų karo lėktuvai pradėjo bombarduoti šios šalies objektus.

Prasidėjo antrasis mėnuo, kai Rusija yra aktyvi karo Sirijoje dalyvė. Kaip šiuo metu būtų galima vertinti V. Putino avantiūrą Sirijoje? Rugsėjo viduryje, kai Rusija dar tik telkė karines pajėgas šioje šalyje, analitinėje žiniasklaidoje suskaičiavau šešis aiškinimus, ko V. Putinas lenda į Siriją. Šie aiškinimai dažniausiai papildė vienas kitą, tačiau buvo ir tokių, kurie vienas kitą atmetė. Kaip šie aiškinimai atrodo dabar? Kiek jų buvo teisingi, ir kiek – klaidingi?

Bene dažniausias aiškinimas tada buvo toks – V. Putinas bandys siūlyti pagalbą Vakarams kovoje su „Islamo valstybe“, mainais už tai reikalaudamas sušvelninti sankcijas ir įšaldyti situaciją Ukrainoje: Krymas lieka Rusijai, o apsišaukėliškos Donecko ir Luhansko „respublikos“ toliau įeina į Ukrainos sudėtį, turėdamos ypatingą statusą.

Prabėgę beveik du mėnesiai parodė, kad V. Putinas visai nekovoja su „Islamo valstybe“, tačiau bombarduodamas Basharo al-Assado opozicijos pajėgas jis išrūpino Rusijai vietą prie derybų dėl Sirijos ateities stalo. Dar daugiau – V. Putinas pareikalavo, kad šiose derybose dalyvautų Iranas, kuris yra B. al-Assado režimo rėmėjas, ir kiti derybų dalyviai su tuo klusniai sutiko. Akiplėšiškai įsitraukdama į Sirijos pilietinį karą, Rusija įveikė savo izoliaciją, atsiradusią dėl jos veiksmų Ukrainoje. Be Rusijos dalyvavimo Sirijos klausimas jau negali būti sprendžiamas, ir taip V. Putinas rodo rusams, kad jo dėka jų šalis vėl tapo pasaulinės politikos žaidėja.

Antrasis spėjimas tada buvo toks – Rusijai reikia kuo labiau destabilizuoti padėtį Artimuosiuose Rytuose, kad pakiltų naftos kainos, nuo kurių priklauso jos biudžeto būklė. Naftos kainos kol kas nekyla, bet analitikai jau kalba apie tai, kad V. Putinas sieks išplėsti karą Sirijoje į Saudo Arabiją, kuri yra viena svarbiausių naftos tiekėjų. Kita jo veiklos kryptis – įvelti į šį karą Izraelį. Tapo aišku, kad kuo daugiau sumaišties, tuo V. Putinui geriau – jo tikslas yra ne taika ir stabilumas, o karas ir chaosas. Įdomiausia, kad Vakarų analitikai ir politikai tai supranta, tačiau sėda prie derybų stalo, prie kurio V.Putinas tik apsimeta siekiančiu nutraukti karą. Paradoksas, tačiau labai liūdnas.

Trečiasis spėjimas – kad V. Putinas aštrina padėtį Sirijoje, siekdamas dar labiau padidinti pabėgėlių srautą į Europą, – pasitvirtino su kaupu. Jau surinkta daugybė įrodymų, kad Rusijos aviacija tikslingai bombarduoja ne tik karinius Sirijos opozicijos objektus, bet ir gyvenamuosius kvartalus, ligonines. Vakarų šalių duomenimis, B. al-Assado režimas nužudė mažiausiai ketvirtį milijono savų gyventojų, dabar prie šių žudynių prisideda ir Rusija.

Ketvirtasis aiškinimas – V. Putinas siekia žūtbūt išsaugoti B. al-Assado režimą, nes tai paskutinė Rusijos atrama Artimuosiuose Rytuose, gyvuojanti dar nuo Sovietų Sąjungos laikų, kai Siriją valdė dabartinio jos prezidento tėvas Hafezas Assadas. Siekdamas šio tikslo, V. Putinas pasiekė akivaizdžią pergalę prieš Baracką Obamą. Šis kartojo, kad B. al-Assadas turi pasitraukti iš valdžios. Rusijos prezidentas pasakė, kad B. al-Assadas turi likti. Kas laimėjo?

V. Putinas pasiekė pergalę prieš B. Obamą ir kitu aspektu – jis įrodė, kad nepalieka savo sąjungininkų. Tuo tarpu B. Obama dabar yra kaltinamas, kad paliko nelaimėje tuos, kuriems žadėjo pagalbą, – Sirijos opoziciją, kurią dabar bombarduoja rusai. Amerikos prezidentas niekada nenorėjo kištis į konfliktą Sirijoje nuo pat jo pradžios 2011 metais. Tačiau šis konfliktas dar kartą įrodė, kad galios santykiai vakuumo nepripažįsta – rusai užpildė galios tuštumą, atsiradusią dėl amerikiečių nenoro dalyvauti. Kuo šis galios persiskirstymas pasibaigs, neaišku. Amerikos administracija greičiausiai tikisi, kad rusai Sirijoje nusisuks sprandą, nors nemaža amerikiečių analitikų dalis mano, kad atsisakyti savo vaidmens šiame regione ir palikti konfliktą savieigai yra Amerikos klaida.

Penktasis aiškinimas taip pat pasitvirtino. Jau rugsėjo pradžioje kai kurie analitikai manė, kad V. Putinas visai nesirengia kovoti su „Islamo valstybe“, kad jam daug svarbiau yra jo reitingai šalies viduje. Kadangi Ukrainoje pasigirti jau nėra kuo, reikėjo padaryti ką nors įžūlaus, kas labai patiktų prie televizorių sėdintiems rusams. O mums belieka suprasti ir pripažinti, kad pradėjęs savo valdžią teisinti sėkmingu karu prieš amerikiečius, neva puolančius Rusiją, V. Putinas sustoti jau negali. Kaip negali sustoti dviratininkas, nes sustojęs jis nukris nuo dviračio. Todėl V. Putinui reikės vis naujų ir naujų, nedidelių ir sėkmingų karų, nes be jų iškart pasimatys, kad jis, kaip karalius, yra nuogas. Tai yra pasimatys, kad visa jo pirmųjų kadencijų valdymo sėkmė priklausė tik nuo aukštų naftos kainų.

Paskutinis aiškinimas savotiškai paneigė pirmąjį ir irgi pasitvirtino. Pagal jį, V. Putinas taip pat nesirengia kovoti su „Islamo valstybe“ ir taip gerinti santykių su Vakarais. Priešingai – įsitraukdamas į karinį konfliktą Sirijoje, jis dar kartą rodo, jog siekia pariteto santykiuose su Amerika: jei amerikiečiams buvo galima įsiveržti į Iraką, tai kodėl rusams negalima veikti Sirijoje? Paradoksas tas, kad šioje veikloje jam padeda patys amerikiečiai, nenorėdami smarkiai įsitraukti į karą Sirijoje.

Siekdamas lygiaverčių santykių su Amerika, V. Putinas sprendžia kelis uždavinius. Pirmiausia jis sprendžia nevisavertiškumo kompleksą, kuris kamuoja ne tik jį patį bei jo aplinkos žmones, bet ir nemažą rusų visuomenės dalį. Tai – Sovietų Sąjungos galybės ilgesys. Antra, taip jis pakelia savo reitingus akyse tų rusų, kurie džiaugiasi matydami, kaip jų prezidentas Sirijoje amerikiečius pastatė „į vietą“. Nors Rusija niekaip negali prilygti Jungtinėms Valstijoms, veikiausiai, kol Baltuosiuose rūmuose šeimininkaus B. Obama, V. Putinas galės sėkmingai imituoti lygiaverčius santykius su Amerika.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"