TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

V. Putino režimo legitimumas

2015 02 13 6:00

Panašu į tai, kad išsipildo rusų politologo Stanislavo Belkovskio spėjimas dėl sausio mėnesį suintensyvėjusių Rusijos karo veiksmų Rytų Ukrainoje - tokiais veiksmais Vladimiras Putinas siekia, pirma, pasauliui parodyti, jog karo ir taikos likimas Ukrainoje yra jo rankose, antra, priversti Vakarų lyderius sėsti prie derybų stalo ir derėtis su juo kaip su lygiaverčiu partneriu. Keturių šalių vadovų susitikimas Minske tarsi yra šio spėjimo patvirtinimas.

S. Belkovskis suintensyvėjusius karo veiksmus aiškino dar detaliau - tuo, kad sausio mėnesį V. Putinas pasijuto du kartus įžeistas. Pirmiausia buvo atšauktas sausio 15 dieną numatytas Vokietijos, Prancūzijos, Ukrainos ir Rusijos vadovų susitikimas Kazachstano sostinėje Astanoje. Nei Angela Merkel, nei Francois Hollande'as nematė prasmės ten vykti, nes Donbase virė intensyvūs mūšiai. Čia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad dabartinės derybos Minske ir prieš tai vykę A. Merkel ir F. Hollande'o vizitai į Kijevą ir Maskvą prasidėjo nuo V. Putino laiško Vokietijos ir Prancūzijos vadovams. Kitaip tariant, V. Putinas tarsi parodė iniciatyvą derėtis, nors tai gali būti tik gerai apgalvotas taktinis žingsnis siekiant visai kitų tikslų.

Antras V. Putino įžeidimas - jis nebuvo asmeniškai pakviestas į Aušvico koncentracijos stovyklos išlaisvinimo 70-mečio minėjimą, nors prieš 10 metų V. Putinas buvo Aušvico išlaisvinimo minėjimo pagrindinė žvaigždė.

Atšauktas susitikimas Astanoje ir nepakvietimas į Lenkiją galbūt ir įžeidė V. Putiną, bet tikrai nebuvo suintensyvėjusių karo veiksmų priežastis. Karo ekspertų nuomone, pasiruošti tokiam puolimui, kokį Rusijos kariuomenė Donbase pradėjo sausį, reikia dviejų trijų mėnesių. Nesunku paskaičiuoti, kad toks ruošimasis prasidėjo netrukus, kai rugsėjo mėnesį buvo pasirašytas Minsko susitarimas dėl karo veiksmų Ukrainoje. Nesinori būti blogu pranašu, bet niekaip negalime atmesti tikimybės, kad ir šiomis Minsko derybomis V. Putinas užmaskuoja kitus savo siekius, kurie išryškės po mėnesio ar kelių.

Taip manyti verčia V. Putino režimo legitimumo problema. Valdžios legitimumas - tai piliečių požiūris į valdžią, jos pripažinimas. Kuo labiau piliečiai pripažįsta valdžią ir jai paklūsta, tuo didesnis jos legitimumas, todėl kiekviena valdžia stengiasi stiprinti savo legitimumą, nes jam susilpnėjus ji gali būti paprasčiausiai nuversta.

V. Putino režimo legitimumas ilgą laiką buvo grindžiamas argumentais (juos intensyviai skleidė Kremliaus propaganda), kad jam tapus šalies vadovu buvo įveikta suirutė, neva apėmusi Rusiją paskutiniame XX amžiaus dešimtmetyje, visuomenėje ir valstybėje atsirado stabilumas, paprastų rusų pragyvenimo lygis augo. Taip, nuolat kilusios naftos kainos leido režimui ne tik pačiam pasakiškai praturtėti, bet ir pagerinti piliečių gyvenimą. Buvo net kalbama apie besiformuojančią rusų visuomenės vidurinę klasę, kuri galėjo leisti sau pirkti užsienietiškų markių automobilius ir atostogauti užsienyje. Tačiau akylesni socialiniai tyrinėtojai dar tais sočiais laikais perspėjo, kad ši vidurinė klasė nėra tokia, kokia ji yra Vakarų visuomenėse. Vakarietišką vidurinę klasę sudaro privataus verslo atstovai, gerai apmokamų profesijų abiejuose sektoriuose - tiek privačiame, tiek viešajame - atstovai (gydytojai, teisininkai, aukšti valdininkai), o Rusijos vidurinės klasės pagrindas yra biudžetinių įstaigų darbuotojai, kuriems valdantis režimas ėmė mokėti didesnius atlyginimus. Prieš keletą metų Rusijos valdininkas uždirbdavo gerokai daugiau už panašias funkcijas atliekantį Lietuvos valdininką.

V. Putinui trečią kartą tapus šalies prezidentu, režimo legitimumas ėmė silpti. Masiniai mitingai Maskvoje ir kituose dideliuose miestuose, kai žmonės laikė plakatus „Putinas – vagis!“, vertė Kremlių ieškoti naujų legitimumo stiprinimo būdų, nes senieji - šnekos apie stabilumą, gerėjantį gyvenimą - ėmė neveikti. Rusijos ūkio augimas pradėjo lėtėti jau 2012 metais.

Pernai Kremliaus strategai laikinai išsprendė režimo legitimumo problemą, tačiau to kaina gali būti pražūtinga pačiam režimui - toks jau yra politikos paradoksalumas. Pseudodemokratinis, socialine gerove grindžiamas legitimumas pakeistas kariniu.

Tačiau karinį legitimumą, kaip ir bet kurį kitą autoritarinės valdžios legitimumą, reikia nuolat stiprinti. Karinio legitimumo specifika ta, kad yra tik kelios jo stiprinimo priemonės. Pirma, tai yra nuolatinės kalbos apie šalį, kaip „apsiaustą tvirtovę“, antra, vis naujų karinių pergalių demonstravimas ir, trečia, parodomosios represijos tiek prieš paprastus piliečius, tiek prieš elito atstovus.

Juk ne iš kvailumo V. Putinas Ukrainos kariuomenę pavadino NATO legionu - tai skirta įtikinti rusus, kad Rusiją puola NATO. Juk ne iš kvailumo saugumiečiai areštavo moterį, krūtimi maitinančią dviejų mėnesių kūdikį, ir apkaltino ją valstybės išdavimu (jai gresianti bausmė - iki 20 metų kalėjimo). Sunkiau gali būti rodyti vis naujas karines pergales. Akivaizdu, kad dabartinių Minsko derybų rezultatus Kremliaus propaganda pateiks kaip V. Putino pergalę, tačiau režimas spjaus į šiuos susitarimus, kai tik prireiks naujų pergalių.

Akivaizdu ir tai, kad žlungant Rusijos ekonomikai ir krintant rusų pragyvenimo lygiui, V. Putino režimas niekuo negali pasigirti piliečiams, tad grįžti prie buvusio legitimumo pagrindimo jis jau negali. Kelio atgal nėra, todėl V. Putino režimas gyvuos tol, kol rusai tikės, kad dėl jų blogėjančio gyvenimo kalti amerikiečiai. Stiprindamas savo legitimumą režimas gali imtis naujų karinių avantiūrų, todėl artimiausi metai gali būti labai sunkūs.

Tačiau Rusijos internetinėje žiniasklaidoje, o ypač ekonominio profilio, jau intensyviai aptarinėjama, kaip bus pakeistas V. Putinas ir kas jį pakeis. Ekonomiką išmanantiems rusams V. Putino režimas legitimumą jau prarado.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"