TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

V. Putino sąjungininkai Vakaruose: kvailumas, bailumas, gobšumas

2015 03 19 6:00

Neseniai labai susidomėjusi išklausiau Mykolo Drungos pateiktą amerikiečių svetainės „Bloomberg View“ rašinių apie padėtį Ukrainoje apžvalgą. Ir ko tik jie nerašo! Bet daugiausia - apie sunkumus, kuriuos patiria Ukraina.

Apžvalgininkų nuomone, dėl paliaubų nesilaikančių maištininkų ir juos remiančios Rusijos, dėl ekonomikos, kuri dėl karo, valiutos nuvertėjimo ir didžiulių skolų atsidūrė prie pat nemokumo ribos, Ukrainos vyriausybei teks rinktis: arba mažinti socialines išmokas, arba kelti mokesčius. Kad ir ką ji pasirinktų, tai neišvengiamai baigtųsi jos žlugimu.

Kita išeitis - skolų palengvinimas. Kreditoriai turėtų nelaukti vyriausybės žlugimo, o kuo skubiau nurašyti visas skolas arba rasti abiem šalims naudingą susitarimą, o tai, anot apžvalgininkų, nebus lengva. Kodėl? Apžvalgininkai nurodo mažiausiai dvi kliūtis.

Pirma - buvusio prezidento Viktoro Janukovyčiaus 3 mlrd. dolerių skola Rusijai, kurią apmokėti Ukrainos vyriausybė nesijaučia įpareigota nei moraliai, nei teisiškai, bet dėl kurios Rusija šantažuoja grasindama nebetiekti gamtinių dujų. Tai didžiulė našta Ukrainos biudžetui, ir ji gali vyriausybę paklupdyti prieš Rusiją.

Kita kliūtis, gąsdinanti galimus investuotojus ir kreditorius, - korupcija, kuri veši ir tarp naujųjų Ukrainos vadovų ir kurios naujoji Ukraina vis dar nepajėgi įveikti.

Bet „Bloomberg View“ apžvalgininkai nemano, kad padėtis yra be išeities. Tik kreditoriai turėtų būtų drąsesni, atlaidesni ir suteikti Ukrainai tokį finansų ir laiko kreditą, kad jo pakaktų finansams suvaldyti, ekonomikai sulopyti ir valstybės suverenumui apginti.

Taigi, jų nuomone, Vakarams priėmus tokius sprendimus, visa kita priklausytų jau nuo pačių ukrainiečių ryžto ir sugebėjimo.

Tai būtų taikus Ukrainos problemų sprendimo būdas, nuošalyje palikus ginkluotas kovas ir ukrainiečių galimybes vieniems atsilaikyti prieš Rusijos armadą. Ar jis realus?

JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Antony Blinkenas interviu Vokietijos radijui „Deutschlandfunk“ pareiškė, kad taikiu būdu konfliktą Ukrainoje išspręsti būtų galima tik tuo atveju, jei Rusija ir separatistai laikytųsi Minske prisiimtų įsipareigojimų. „Mes taip pat suprantame, kad jei suteiksime gynybos technologijų, Rusija lengvai tai atrems, suteikdama du, tris ar keturis kartus daugiau nei mes“, - aiškino jis. Tad viskas „priklauso nuo Vladimiro Putino sprendimo“.

Visus svertus, sprendžiant konfliktą Ukrainoje, į Rusijos prezidento rankas linkę perduoti ir kai kurie kiti Vakarų lyderiai.

Paryžiaus dešiniųjų laikraštis „Le Figaro“ atvirai pripažįsta, „jog Europa nesuinteresuota V. Putiną traktuoti kaip priešą“, nes Europą ir Rusiją esą sieja bendra geografija (bet ta pati „bendra geografija“ niekada nebuvo kliūtis Rusijai aneksuoti ar okupuoti kaimynų šalis), artimi ekonomikos santykiai (štai ir išlindo Prancūzijos „Mistral“ sandorio ar vokiečių „Ruhrgas“ romano su „Gazprom“ ausys) ir svarbūs geostrateginiai iššūkiai (o Rusijos agresija Gruzijoje ar Ukrainoje - iššūkis kam? Azijai ar Australijai?).

Kiti ekspertai gražbyliauja aiškindamiesi, kodėl V. Putinas atkakliai nepaiso įvairių susitarimų ir tų atsargių sankcijų, kuriomis taip didžiuojasi Vakarų lyderiai. Ekspertai atkreipia dėmesį ir į tai, jog V. Putino atsakas į Vakarų žingsnius ir trypčiojimus kaskart pasirodo kitoks, negu iš jo buvo tikėtasi.

„Kur ir kaip ukrainiečiams ir Vakarų lyderiams, tokiems kaip Angela Merkel, ieškoti diplomatinio sprendimo, jeigu jų pašnekovas improvizuoja „čia ir dabar“? - klausia „Carnegie" fondo ekspertas Andrew Weissas.

Nejaugi iki šiol tokie Vakarų lyderiai taip ir nesumojo, kad galbūt ieško to, ko šioje situacijoje tiesiog nėra? Kad šiandien, po tiek žūčių, sunkiai išmatuojamų Ukrainos netekčių ir Rusijos įžūliai demonstruojamo visų buvusių susitarimų nesilaikymo, tolesnis laiko gumos tempimas, ieškant diplomatinio sprendimo, yra geriausia pagalba ir parama V. Putino vykdomai “improvizacijai“ savaip pertvarkant Europos žemėlapį?

Tad Donaldui Tuskui teko itin sunki užduotis - suvienyti Europos Sąjungos (ES) valstybių lyderius bendriems ir veiksmingiems sprendimams dėl Rusijos vykdomos agresijos Rytų Ukrainoje. Jis neabejoja, kad V. Putino tikslas - suskaldyti Europą, ir atvirai apie tai kalba. Bet Vokietija ir Prancūzija siekia palikti atvirus ryšius su Maskva, ir tam iš visos širdies pritaria ES užsienio reikalų politikos koordinatorė Federica Mogherini.

Prieš porą savaičių Rygoje vykusiame ES šalių užsienio reikalų ministrų pasitarime ji pareiškė: „ES šiandien labai realistiškai vertina Rusijos veiksmus, bet niekuomet nepasiduos įtraukiama į konfrontaciją. Vis dar tikime, jog ne tik mūsų žemyne, bet ir už jo ribų geriau siekti bendradarbiavimo negu konfrontacijos.“ Politikė informavo, jog nors ES yra pasirengusi įvesti naujas sankcijas Rusijai (gal neleis V. Putino dukterų draugių draugams įvažiuoti į ES?), prioritetinėmis laiko pastangas išlaikyti paliaubas konflikto zonoje.

Beje, kai kurie rusai gana taikliai pakomentavo F. Mogherini „prioritetus“: „Lygiai taip pat Europa nenorėjo konfrontacijos su kitu diktatoriumi paranoiku Hitleriu. Kas iš to išėjo, žino visi, išskyrus F. Mogherini.“

Kitas komentatorius patikslino, kaip paliaubas supranta europiečiai: iš pradžių pasirašomi popierėliai, o paskui V. Putinas tris dienas bombarduoja Debalcevę.

Daugiau komentuoti nebesinori... Belieka spėlioti, kas ir kokiomis priemonėmis paliaubas turėtų užtikrinti? Europos lyderiai kratosi ir tokių klausimų, ir atsakymų į juos. O tai reiškia, jog vėl visos kortos atiduodamos V. Putinui.

DALINKIS:
0
1
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"