TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Vadinantieji save sveikaisiais

2015 10 24 6:00

„Koks nesveikas! Ir kaip tokia kvaila mintis gali ateiti į galvą? Argi protinga šitaip elgtis?“ Tokius vertinimus tenka išgirsti neretai, net jeigu jie skirti ne jums asmeniškai. Tokius žodžius savo įprastuose pokalbiuose apie mokytojus ir bendramokslius vartoja mokiniai, jais paaugliai svaidosi ir namuose. 

Tik nesakykite, kad jūsų šeimoje taip nekalbama. Deja, dažniausiai ir kalbama, ir net ne visada vaikams primenama, jog tai – nepagarbu. Jeigu tokius pačius žodžius išgirstume savo atžvilgiu, vadintume tai patyčiomis, pasikėsinimu į žmogaus orumą.

Bėda ta, kad tokie vertinimai, skirtingai nei paauglystė, neišaugami. Panašiais žodžiais – kartais net iš aukštų tribūnų – įvardijami išdrįsusieji prabilti apie skaudžius dalykus ar išskirtiniais poelgiais atsiskleidę žmonės. Tarp jų patenka ir keistuoliai, apsisprendę žvelgti į pasaulį atvirai ir pozityviai, leidžiantys sau gyventi pagal širdies kvietimą. Ir nesvarbu, kad jie nieko iš aplinkinių neprašo, vis tiek kelia įtarimų, jog „jų varžteliai ne taip sukasi“, arba sulaukia apibendrinimo: „Durnelis! Juos dėtas daryčiau visiškai kitaip!“ Suprask, racionaliau, naudingiau.

Iš tiesų keistą kai kurių asmenų elgesį kartais įmanoma aiškinti nebent kintančiomis mėnulio fazėmis arba saulės magnetinių audrų poveikiu, ir nemažai mokslininkų to poveikio žmonių sveikatai neneigia. Negalima atmesti ir ilgalaikį stresą keliančių visuomenės pokyčių, daug metų besitęsiančių reformų, spartaus gyvenimo tempo, prie kurio ne visiems vienodai sekasi prisitaikyti.

Statistika rodo, kad pastaraisiais metais ir Lietuvoje, ir pasaulyje daugėja kai kurių psichikos negalavimų – depresijos, miego, elgesio sutrikimų, nerimo, kartais net panikos priepuolių. Anot Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos Sąjungos šalyse, Islandijoje, Norvegijoje ir Šveicarijoje tokių negalavimų padaugėjo net 27 procentais. Kasmet 33,2 proc. moterų ir 21,7 proc. vyrų bent kartą sunkiau ar lengviau buvo sutrikusi psichika.

„Nė vienas nepasirašėme sutarties su likimu ir nesame užtikrinti, kad mūsų neištiks psichikos liga, – teigė Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė gydytoja Ona Davidonienė. – Taip yra todėl, kad nežinome, ar nesame paveldėję polinkio vienai ar kitai ligai iš savo protėvių, arba kad likimas nepasiųs tokių išbandymų, kurių pačiam vienam įveikti nepavyks.“

Niekas nesigėdi guostis dėl širdies, virškinamojo trakto ligų, galvos skausmų, tačiau prisipažinti, jog kamuoja depresija, savaitgaliais ištinka panikos arba nevaldomo pykčio priepuoliai, vis sunkiau kovoti su užmaršumu, – tolygu atsidurti nesaugioje zonoje. Realybė tokia, kad psichikos sutrikimų vis dažniau patiria jauni žmonės. Paklausti, ar norėtų gyventi šalia psichikos ligomis sergančių kaimynų arba turėti tokį bendradarbį, daugelis lietuvių atsako neigiamai. Specialistų duomenimis, dirba tik apie 1 proc. iš 23 tūkst. psichikos sutrikimų turinčių žmonių. Esame linkę užsisklęsti ir užsimerkti prieš problemas, kurias menkai žinome. Žinių apie psichikos sveikatą ir apie tai, kaip gyventi šalia tokio ligonio, išties stinga.

Situaciją bandoma keisti. Norint sumažinti visuomenės baimę, šiemet nuo rugsėjo 10 dienos iki spalio 10-osios vyko psichiatrijos įstaigų specialistų ir nevyriausybinių organizacijų inicijuotas Atviros psichiatrijos mėnuo.

Šiuo metu Lietuvoje pas pirminės psichikos sveikatos priežiūros specialistus gydosi beveik 164 tūkst. asmenų. Tai yra apie 5,5 proc. gyventojų. Labai norisi pridurti, jog tai – drąsūs žmonės, nepabūgę pripažinti, kad turi sveikatos problemų ir su jomis be specialistų pagalbos negali susidoroti. Negalima atmesti prielaidos, kad minėti skaičiai gerokai pakistų, jeigu į medikus kreiptųsi visi, kuriems tos pagalbos reikia. Tuomet gerėtų ir visuomenės psichikos sveikata, sumažėtų baimių, galbūt nusloptų ir lietuvių charakterio bruožu betampantis nepasitenkinimas, pyktis ir pagieža, dalies visuomenės puoselėjamas dešimtmečiais. Galiausiai sumažėtų ir sunkių priklausomybių, alkoholinių psichozių ir savižudybių.

Gydytoja O. Davidonienė siūlo pasižiūrėti į save ir artimiausią aplinką – kiek ten smurto, nepagarbos, netolerancijos ir susvetimėjimo. Šeimose stinga dėmesio vaikams, žmonėms trūksta savitarpio pakantumo, noro suprasti, atjausti, malonaus bendravimo. Svarbiausia – pirkimas ir vartojimas. Jei darbe žmogus dar ištveria nekonfliktavęs, jo namiškiai atsiima su kaupu.

„Vadinantieji save sveikaisiais pirmiausia turėtų atkreipti dėmesį į save, o kartais net labai daug ko pasimokyti iš žmonių, turinčių psichikos negalią, nes šie labai dažnai yra daug pakantesni, tolerantiškesni. Tai jie dažniau duoda kelią „protingiesiems“, kurie, deja, ne visuomet elgiasi solidžiai. Jei negalios žmonės neapsikentę patyčių pratrūksta, būna apkaltinami nebūtais dalykais. Tačiau juk žmogiškai išklausyti, padėti, užjausti, galiausiai nusišypsoti – nieko nekainuoja“, – pažymi gydytoja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"