TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Vadovicių rekordininkas

2014 10 11 6:00

Vadovicės? Kur jos yra, kuo žymios? Tai toks miestukas Lenkijoje, netoli Krokuvos. Prieš daugiau kaip 80 metų garsėjo nebent tuo, kad Austrijos-Vengrijos armijos karininko Wojtylos Liolekas (Karoliukas) buvo šaunus žydukų futbolo komandos vartininkas. 

Po dešimties metų tas pats jaunasis Wojtyla studijų drauges nustebino pasiryžimu siekti kunigystės. „Karoli, ar tai tau močiutes "spaviedoti"? Esi talentingas, stok į teatrą, būsi garsus aktorius!“

Nepaklausė Karolis kolegių patarimo. Tapo kunigu, vyskupu, kardinolu ir popiežiumi. „Spaviedojo“ ne tik močiutes, bet ir vyskupus, profesorius, ministrus, ir pasiekė daugybę rekordų. Popiežiavo 9497 dienas, t. y. 26 su puse metų, nusileido tik šv. Petrui (34 m.) ir palaimintajam Pijui XI (31 su puse metų). Aplankė 132 valstybes, 900 vietovių (kai kurias po keletą kartų), kelionėse praleido 586 dienas, per jas pasakė 2400 kalbų. Nuskrido 1 650 900 km - atstumą, tolygų 30 kartų aplink žemę pagal pusiaują arba 3 kartams nuo Žemės iki Mėnulio.

Suteikė 1020 generalinių audiencijų kaskart po kelis tūkstančius dalyvių, susitiko su 1950 politinių veikėjų (taip pat ir su Sovietų Sąjungos vadovu Michailu Gorbačiovu). Paskelbė 478 naujus šventuosius ir 1318 naujų palaimintųjų, paskyrė 232 kardinolus, tarp jų - Vincentą Sladkevičių (1988 metų gegužės 28-ąją, 6 dienomis pralenkdamas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės susikūrimą) ir Audrį Juozą Bačkį (2001-ųjų vasario 21 dieną), kurį pats įšventino vyskupu 1988 spalio 4 dieną, pustrečios savaitės prieš Sąjūdžio steigiamąjį suvažiavimą. Tai pirmasis popiežius, aplankęs Lietuvą 1993 metų rugsėjo pradžioje, praėjus vos kelioms dienoms po galutinio sovietų armijos dalinių ir karinės technikos išsidanginimo.

Parašė aibę popiežinio lygio raštų: 14 enciklikų, 14 apaštališkųjų paraginimų, 11 apaštališkų konstitucijų, 43 apaštališkus laiškus. Vieni šių raštų skirti visai Katalikų Bažnyčiai, kiti - atskirų kraštų dvasininkijai ir tikintiesiems.

Naujiena buvo ir tai, kad daug sykių Mišias šventė su miniomis tikinčiųjų aikštėse, stadionuose, oro uostuose, ir kad mažų mažiausiai trumpą pasveikinimą pasakydavo kiekvieno aplankomo krašto kalba. O lietuviškai – ir ištisus pamokslus, prieš kelionę kelis kartus persiskaitęs, išmokęs ar bent pramokęs tartį. Lietuviškai pamokslauti jį mokydavo Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos Romoje dvasios tėvas prelatas Stasys Žilys. Atvykęs į naują kraštą, visuomet pabučiuodavo žemę – tai būdavo pabučiavimas tam kraštui, jo tautai ar tautoms. Daugelis Lietuvos žmonių lig šiol atsimena draugišką ir tėvišką jo rankos paspaudimą.

Daug sykių pareiškė draugiškumą kitų tikybų išpažinėjams ir jų šventovėms: aplankė evangelikų liuteronų šventovę (1983 m.) bei meldėsi kartu su liuteronų vyskupais (1991 m.); aplankė žydų sinagogą (1986 m.) Jeruzalėje, meldėsi prie Raudų sienos ir pagal tos vietos paprotį į jos plyšį įdėjo raštelį su susitaikymo malda. Šventė Mišias Jeruzalės Vakarienbutyje po ilgus metus galiojusio draudimo. Sukvietė 13 tikybų dvasininkus Asyžiuje drauge melstis už taiką (1986 m.), tie susitikimai tapo kasmetiniai. Jubiliejinių 2000 metų gavėnios pirmąjį sekmadienį Katalikų bažnyčios vardu atsiprašė žydų ir kitų religijų išpažinėjų už katalikų jiems kada nors padarytas skriaudas.

Kas dar apie Vadovices? XX amžiaus pradžioje Vadovicių parapijoje darbavosi vienuoliu ir kunigu tapęs vilnietis šventasis Juozapas Rapolas Kalinauskas, buvęs caro armijos karininkas, o 1863-1864 metais vienas lenkų ir lietuvių sukilimo prieš carizmą vadų. Irkutsko tremtyje jį auklėjo marijampolietis kunigas marijonas Kristupas Švirmickas.

Manote, tai jau viskas? Toli gražu. Praėjus pusantrų metų, kai buvo išrinktas popiežiumi, 1980-ųjų pavasariop, Baltarusijos rašytojų sąjungos žurnale Polymia buvo išspausdintas straipsnis „Teologas iš Vadovicių“, kuriame Jonas Paulius II pavaizduotas kaip pavojingiausias komunizmo priešas, tiesiog nevertas vaikščioti žeme. Netrukus, po poros mėnesių, „kažkieno“ pasamdytas žudikas Alis Agdža paleido į jį porą mirtinų šūvių. Popiežius ir vėl pasirodė rekordininkas, atlaikęs tokį pasikėsinimą. A. Agdža, popiežiaus aplankytas kalėjime, stebėjosi: „Kodėl nemirei? Tu turėjai mirti nuo tų mano dviejų kulkų!“ Jonas Paulius II išsigelbėjimą priskyrė Švč. Marijos globai.

Ir dar rekordas: paskelbtas šventuoju nepraėjus nė 10 metų po mirties.

Tai bent Vadovicės...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"