Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

Vakarų klaida: V. Putino sureikšminimas Hamburge

 
2017 07 11 6:00

Praėjusią savaitę įvyko ilgai lauktas galingiausių 20 pasaulio šalių (G 20) lyderių susitikimas. 

Pastaruoju metu planetoje ryškėja ne vienas didelės įtampos židinys, todėl kur, jeigu ne panašaus masto renginyje, reikėtų ieškoti sąlyčio taškų tai spręsti. Deja, nemaža dalis pasaulio žiniasklaidos per G 20 lyderių susitikimą pastebėjo tik vieną pokalbį.

Šio G 20 viršūnių susitikimo metu, kaip ir visų ankstesniųjų, laikytasi protokolo normų, daryta būtina bendra į G 20 atvykusių šalių vadovų nuotrauka, tarp įvairių valstybių prezidentų bei premjerų įvyko daug dvišalių pokalbių. Tačiau tiek žurnalistų, tiek politikos apžvalgininkų dėmesys labiausiai krypo į JAV ir Rusijos prezidentų Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimą.

Ir neretai buvo pamirštama, kad kalbama apie labai skirtingo pasaulinio svorio valstybes. Apie kokį nors rimtesnį šių dienų Rusijos svorį tarptautinėje politikoje galima kalbėti nebent vertinant jos branduolinio ginklo atsargas. Tačiau pasaulyje juk yra tikrai ne viena kita valstybė, turinti tokius atominio ginklo pajėgumus, kad visą planetą galėtų išversti iš kojų. Tik jos negrasina šio ginklo panaudoti užsienio politikoje.

Rusijos armijos pajėgumai taip pat yra daug mažesni nei NATO šalių. Vadinasi, ir pagal šiuos parametrus tai neturėjo būti valstybė, kuriai kitų valstybių politikai ir apžvalgininkai Hamburge turėjo skirti tiek daug dėmesio.

Čia nekalbu apie ekonominį ar demografinį Rusijos potencialą. Kaip ir apie ekologiją ar socialinę būklę. Ši valstybė, aišku, nėra trečiojo pasaulio lygio šalis, ir tie politikai ar apžvalgininkai, kurie taip kalbėjo, darė didžiulę klaidą. Tačiau neteisinga ignoruoti faktą, kad ji, lyg Leonido Brežnevo laikų Sovietų Sąjunga, stovi ant molinių kojų, nes jos ekonomika nesiekia ne tik išsivysčiusių Vakarų šalių, bet ir Kinijos lygio.

Kartu toks ignoravimas lieja vandenį ant V. Putino didybės kulto malūno ir labai neigiamai atliepia kitoms valstybėms, ypač esančioms šalia Rusijos. Pažvelkime, kokiais pranešimais po susitikimo Hamburge mirga Kremliaus žiniasklaida: „Rusija vėl pripažinta viena įtakingiausių pasaulio valstybių“, „V. Putinas – vienas galingiausių pasaulio lyderių“, „Visi su nerimu ir dideliu susidomėjimu laukia V. Putino ir D. Trumpo susitikimo“. Ir dar tie piešinukai, pasiekę ir Vakarų žiniasklaidą: V. Putinas stovi Stalino poza, kaip šis ant rankų laikė iškėlęs vaiką. Dabar tai – milžinas V. Putinas, ant rankų iškėlęs mažytį D. Trumpą.

Visa tai labai papildo ankstesnius piešinėlius, kuriuos buvo galima pamatyti Maskvoje, kur milžinas V. Putinas pirštu grūmoja nusikaltusiems mažyčiams Barackui Obamai, Angelai Merkel ir grupei kitų miniatiūrinių, remiantis Rusijos propagandos klišėmis, pasaulio šalių lyderių. O šie tik stovi nuleidę galvas...

Didelė dalis Vakarų, ypač JAV ir Vokietijos žiniasklaidos nemėgsta D. Trumpo. Rusijos lyderis, per savo valdymą sukūręs autoritarinę valstybę, paremtą vieno asmens kultu, ir tam tikra prasme „stalinizmą“ pakeitęs „putinizmu“, puikiai išnaudoja demokratinio pasaulio teisę apie savo politikus rašyti ir galvoti ką tik nori. O susitikimo Hamburge metu jis tarsi tapo D. Trumpo ir JAV žiniasklaidos santykių „teisėju“. „Ar tai tie, kas apie tave blogai rašo?“ – klausė V. Putinas.

Pokalbiai su Vladimiru Putinu Hamburge buvo labai reikalingi, bet Vakarų šalių lyderiai ir viešai galėjo pasakyti, kodėl jie taip norėjo pakalbėti su šiuo politiku.

Pokalbiai su V. Putinu Hamburge buvo labai reikalingi. Tačiau Vakarų šalių lyderiai ir viešai galėjo pasakyti, kodėl jie taip norėjo pakalbėti su šiuo politiku. Pasakyti taip, kad jų poziciją išgirstų milijonai žmonių, taip pat ir Rusijoje.

O juk dėmesys V. Putinui skiriamas ne dėl to, kad jo valdoma šalis tapo itin galinga, bet todėl, kad šis politikas po Leonido Brežnevo į apyvartą grąžino grasinimo pasauliui branduoliniu ginklu politiką – didelę dalį valstybės biudžeto jis skiria ginkluotei, nekreipdamas dėmesio į tai, kokias ekonomines ir socialines problemas sukelia. Vis dėlto jis neturėtų užmiršti, kuo baigėsi tokia politika Sovietų Sąjungai.

Be to, kaip ir šaltojo karo laikais, Vakarų šalių karinis (jau nekalbant apie ekonominį) potencialas yra daug didesnis nei Rusijos, todėl V. Putinas turi atsisakyti avantiūrų politikos, tokios kaip Krymo aneksija, nutraukti ją Sirijoje, Ukrainoje ir jokiu būdu nepermesti į Baltijos šalis ar Lenkiją. Bet kokia avantiūra NATO ir Europos Sąjungos narių atžvilgiu sulauks atsakomojo smūgio. Ir jeigu V. Putinas yra ne savižudis, o racionalus žmogus, jis turėtų to vengti. Tai suvokti jam turėtų būti ypač svarbu artėjant rudenį vyksiantiems Rusijos kariniams manevrams „Zapad 2017“.

Jei šie žodžiai būtų buvę ištarti Hamburge įtakingųjų pasaulio šalių lyderių lūpomis, pasaulis, pirmiausia įskaitant Baltijos šalių žmones, galėtų lengviau atsikvėpti. Juk vargu ar net V. Putinas ryžtųsi peržengti šią liniją.

Tačiau Hamburgo įvykius palikus vien samprotavimams, koks galingas yra V. Putinas, ir ignoruojant realybę, Vakarų pasaulis gali paskatinti dar didesnį agresoriaus apetitą.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"