TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Valdant šiam prezidentui skiriamų asmenų likimas priklauso tik nuo patarėjų

2007 05 04 0:00

Pats muša, pats rėkia. Ši liaudies patarlė tiksliausiai atspindi prezidento Valdo Adamkaus poziciją dėl neskaidraus teisėjų ir teismų vadovų skyrimo

Konstitucija prezidentui suteikia itin plačius įgaliojimus formuojant teisėjų korpusą. Tačiau kaip ir kiekvienoje teisinėje valstybėje, gerbiančioje valdžių atskyrimo principus, įvestas apsaugos principas - teismų savivalda dalyvauja formuojant teisėjų korpusą, kad kita valdžia - vykdomoji ir įstatymų leidžiamoji - nepiktnaudžiautų savo galia ir nedarytų šališkos įtakos teisėjams vykdant teisingumą.

Teismais Lietuvoje madinga piktintis (tai daro ir politikai, ir žiniasklaida, ir visuomeninės organizacijos). Tačiau nerašyta taisyklė skelbia, kad mūsų šalyje jais įprasta ir nesidomėti. Ypač jų formavimu. Žiniasklaida tik parodo susirūpinusiu veidu (rūpesčio ir tariamo skausmo dėl Tėvynės išraiškas V.Adamkus yra išlavinęs bene tobuliausiai iš visų politikos atstovų) prezidentą, kuris smerkia, protestuoja, tačiau niekas toliau ir nebepaklausia - o ką ir kaip jūs pats darote, pone prezidente.

Ir štai paskutinis Teisėjų tarybos posėdis (04 27) tik dar kartą parodė, ko verti prezidento žodžiai ir jo patarėjų teisės klausimais veiksmai. Kandidatus tapti Lietuvos teisėjais ir teismų vadovais atrenka teisėjų atrankos komisija, kuri formuojama pagal pačius demokratiškiausius principus - iš visų valdžios atstovų po du narius deleguoja pats prezidentas, Seimo pirmininkas, Teisėjų tarybos pirmininkas ir vieną - teisingumo ministras. Tokia atranka lemia tai, kad vienai grupei gana sunku parinkti tik savus žmones.

Tada prezidentas (jei jo patarėjai neturi išankstinių interesų) kandidatą dekretu teikia Teisėjų tarybai patarti arba nepatarti skirti į atitinkamas pareigas. Po Tarybos pritarimo prezidentas yra nesaistomas - skirti ar ne - šį kandidatą (dar papildomai gavęs slaptųjų tarnybų medžiagą). Nepritarimas, žinoma, neleidžia skirti. Tačiau tokia tvarka yra itin nemaloni grupėms, kurios tenori visą procedūrą paversti formalumu. Ir štai - teisėjų atrankos komisija, įvertinusi įvairius teisėjų, siekiančių karjeros, darbo rodiklius, pateikė Prezidentūrai kandidatų į apygardų teismus "išreitinguotą" sąrašą. Bet į Teisėjų tarybą atkeliavo dekretai, kuriais prašoma patarti dėl skyrimo visiškai nepaisant reitingų balų ir eiliškumo.

Prezidento patarėja Aušra Rauliškytė nusprendė pati padaryti savavališką atranką ir prezidento vardu pateikė kandidatus, kuriuos atrankos komisija buvo nubloškusi į 5, 9 ar net 24 vietas. Skaudžiausia tai, kad Laimos Garnelienės vadovaujama Teisėjų taryba net nesibodėjo pasidomėti, kodėl aikštingoji patarėja ir kokiais principais vadovaudamasi atsirinko teisėjus, vertus daryti karjerą, ir kodėl kiti nebuvo verti jos dėmesio?

Kaip Teisėjų taryba gali drįsti kelti balsą prieš prezidento instituciją, jei tarybos vadovai ir nariai yra tiesiogiai priklausomi nuo tos pačios patarėjos - Tarybos pirmininkė L.Garnelienė yra laikinoji Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė, Tarybos sekretorius Artūras Šumskas laikinai vadovauja Vilniaus apygardos teismui, kiti nariai taip pat saistomi panašių problemų. Žinant, kad valdant šiam prezidentui skiriamų asmenų likimas priklauso tik nuo patarėjų (taip buvo, pavyzdžiui, visiškai neįmanoma valdant prezidentui Algirdui Brazauskui), natūralu, kad karjerą mėgstantys Teisėjų tarybos nariai nuolankiai tyli.

Gal kitame visuotiniame teisėjų susirinkime tokių atstovų nebevertėtų rinkti? Ko vertas vien faktas, kad jokios teisėjo patirties neturintis Konstitucinio Teismo pirmininko Egidijaus Kūrio (kuris kartu su VU TSPMI direktoriumi R.Lopata buvo A.Rauličkytės karjeros į Prezidentūrą sumanytojas ir jos globėjas) pavaldinys Ernestas Spruogis prezidento siūlomas tiesiai į apygardos teismą iš 24 reitingo vietos? Sakoma, kad jis mokslininkas, tačiau atidžiau panagrinėjęs jo biografiją sužinai, jog disertacija parašyta ne iš civilinės ar baudžiamosios teisės, o teisės filosofijos ar net tiesiog politologijos srities. Ko verti tokių mokslininkų žodžiai atrankos komisijoje, kad jie iškart nori dirbti apygardos teisme, nes apylinkės teisme jiems būtų "per žema". Ar tokie žmonės išvis verti teisėjo mantijos? Prezidento V.Adamkaus (patarėjos A.Rauličkytės) nuomone, - taip.

Ar tai neaiškus signalas Seimui, kad svarstant naują Teismų įstatymą teisėjų atrankos funkcijų negalima perleisti, kaip siūloma, Prezidento kanceliarijai, o priešingai - didinti įvairių kitų valdžių atstovų skaičių atrankos komisijoje? Kodėl žemesnio teismo teisėjai raginami gerbti priesaiką, jei į ją gali viešai spjauti ir atvirai meluoti net valstybės vadovui, pavyzdžiui, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Virgilijus Valančius ir kiti aukšti teisėjai, - ir nesulaukia jokių sankcijų? Kam apylinkės teisėjui stengtis, sąžiningai dirbti, jei vis tiek prezidento V.Adamkaus komanda karjerą leis daryti tik sau, o dažniau - jų šeimininkams lojaliems asmenims? Turbūt itin naiviai atrodytų doras provincijos teisėjas, galvojantis apie galimybes daryti karjerą be užtarimo. Piliečiai nebetiki teisingumu. Juo nebetiki ir patys teisėjai.

Kodėl prezidentas V.Adamkus diegia tokią valdymo sistemą, kuri pasižymi protekcionizmu, favoritizmu, o šį valdymą telydi dviveidiškos ašaros?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"