TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Valdovų šešėlyje

2010 10 13 0:00

Einant trečiajam atkurtos nepriklausomybės dešimtmečiui staiga paaiškėja ir, tiesą sakant, nė kiek nesujaudina visuomenės labai įdomus dalykas. Pasirodo, Lietuvos širdis - Gedimino kalnas - neturi šeimininko! Ar gali būti, paklausite. Juk kalnas aptvertas ir netgi gana griežtai saugomas. Vartai rakinami 9 valandą vakaro, tad koks vargšas turistas, šiek tiek užtrukęs viršuje, turi kabarotis per aukštą tvorą, rizikuodamas pasismeigti ant aštrių virbų.

Aptvertos teritorijos šeimininkai kažkur dingo, paaiškėjus, kad neprižiūrimi šlaitai slenka žemyn ir kalnui gresia nunykimas. Tiesa, yra tokia Vilniaus pilių direkcija, tačiau ji už slenkančią žemę neatsako, mat dirba daug reikšmingesnį darbą - pačioje pašlaitėje stato Valdovų rūmus.

Ar gali būti geresnis nefunkcionuojančios valstybės simbolis nei be šeimininko likusi švenčiausia tos valstybės vieta? Šalis be šeimininko - štai kas šiuo metu yra Lietuva.

Ne, nesupraskite klaidingai - norinčiųjų viską valdyti yra daugiau nei reikia, tačiau kai prireikia už tą valdymą atsakyti, paaiškėja, kad šeimininko nėra. Ir Valdovų rūmai - puikiausias pavyzdys. Mažiausiai trigubai išaugusi statybų sąmata jau pavertė gražią, dar Sąjūdžio aušros metu atsiradusią idėją didžiosios korupcijos simboliu.

Griūvančio Gedimino kalno ir visų gražiausių Nepriklausomybės vertybių profanacijos - skandalingai kylančių Valdovų rūmų - simboliai jungiasi į bendrą paveikslą. Praėjus dviem laisvės dešimtmečiams, mes taip ir likome gudriai sukti kolūkiečiai. Taip ir nesugebėjome tapti savo žemės šeimininkais.

Visa Lietuva virto vienu dideliu kolūkiu. Šeimininkus įgijo tik privatizuotas turtas. Vos palikęs savo firmos reikalus ar netgi išėjęs pro savo buto duris lietuvis pakliūva į teritoriją be tikro šeimininko. Sovietinis "visaliaudinės" nuosavybės terminas išnyko, tačiau principas liko.

Žinoma, liko ir tie patys ar bent jau panašaus mąstymo "visaliaudinio" turto tvarkytojai. Pats didžiausias neseniai apleido šią ašarų pakalnę, palikęs įspūdingus turtus beveik visiems, kurie buvo šalia, nors pats anais laikais dirbo "ir", o šiais laikais "tik" Lietuvai - tai yra neturėjo jokio privataus verslo. Neatmetant visų gerų šio posovietinio valdovo nuopelnų, akivaizdu, kad jo didingos povyzos šešėlyje kiekviena graži idėja kažkam tapdavo paauksuota gerove.

Todėl Valdovų rūmai jau tapo paminklu ne tiek šlovingai istorijai, kiek nesugriaunamai posovietinės nomenklatūros galiai. Tradicijas dabar tęsia ne vien Andriaus Šedžiaus tipo nomenklatūros sūneliai, bet ir naudingoms jos idėjoms nesipriešinantys naujieji liberalai. Turėk įtakingą globėją ir galėsi statyti rūmus, kurių paprasčiausias mūras taps auksinis, nes bus "teisėtai" apskaičiuotas kaip aukščiausios kategorijos restauravimo darbai. O jauno, bet jau galingų pečių vienos ministerijos valdovo šešėlyje tu galėsi įkurti tarptautinių skrydžių bendrovę, neturėdamas nei pinigų, nei gebėjimų, nei garantijų.

Kas čia kalba, kad Lietuva nėra palanki naujam verslui? Kurioje dar valstybėje gali gauti licenciją reguliariems kasdieniams skrydžiams į daugelį šalių, turėdamas tik vieną nuomojamą lėktuvą?

Bet tai jau apie skandalingą privataus verslo priežiūrą, paremtą tuo pačiu principu "daryk ką nori, jei turi stogą". Tačiau didžiausi pinigai prarandami valstybės sektoriuje. Pagal tyrimą, bent keli milijardai kasmet dingsta permokant viešuosiuose pirkimuose. Kas už tai atsako? Niekas.

Ir tai ne jausminga beletristika. Metus dirbdamas parlamentiniame Audito komitete, susidariau aiškų vaizdą, kad valstybė visiškai nesugeba kontroliuoti savo finansų. Nesugeba, nes ilgą laiką tiesiog nebuvo politinės valios įvesti elementarią tvarką ir atsakomybę. Biudžeto taip drastiškai karpyti nereikėtų, jei visas dėmesys būtų sutelktas į turto valdymą. Tačiau kaip tada gyventų visi, kurie dabar sočiai tarpsta didesnių ir mažesnių valdovų šešėlyje?

Viduramžių valdovai buvo autokratai, tačiau valdė atsakingai. Dabartinio mūsų kolūkio pirmininkai imituoja demokratiją, nes tai yra geriausias būdas išvengti personalinės atsakomybės. Už gražios Konstitucijos širmos ir toliau veikia paprotinė valdovų teisė.

Jei prezidentė prasitaria, kad pirmą jos darbo pusmetį teisėsaugos vadai vis ateidavo paklausti, ar galima sodinti tą ar kitą pareigūną, praeities vaizdelis maždaug aiškus. Ar jis tikrai smarkiai pasikeitė beveik tiems patiems vadams nustojus klausinėti?

Ši Vyriausybė pagaliau irgi bando imtis realios pertvarkos, tačiau iš gražios idėjos, kaip skaidriai tvarkyti valstybės turtą, lieka tik negrabiai pateikta profanacija. Neparengtas, be skaidriai aptartų alternatyvų pateiktas valdymo koncentracijos projektas "Visuomis", deja, neturi jokių šansų pakeisti tvirtai įsigalėjusį, daugeliui naudingą, valstybę negailestingai alinantį korupcinį "Virusą".

Negi ir vėl, kaip visada, telieka laukti kitų rinkimų?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"