Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

Valdyti valstybę

 
2017 06 20 6:00

Nors Lietuvoje veikia nevyriausybinės organizacijos, jų įtaka valstybės sprendimams nėra labai didelė. Gal todėl ir visuomenės pilietinis aktyvumas menkas, net yra susidariusi tokia nuomonė: mes – maži žmonės, tad kas čia mūsų klausys. Ir neklauso, todėl vis dar priimami nelabai gerai parengti sprendimai. Žinoma, galima eiti protestų keliu, kai dėl netinkamų valdžios sprendimų rengiamos didelės nepasitenkinimo akcijos. Tačiau galima pasirinkti visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus būdą, kaip tai yra įprasta kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse.

Tarkime, Lietuvos bankas siūlo sprendimus, kuriais nepatenkintas verslas. Verslininkai ir bankininkai susirenka į konferenciją, vieni kitus pakritikuoja, ir tiek. Kitose ES šalyse prie centrinių bankų veikia nuolatinės verslo tarybos. Bent kartą per ketvirtį jų nariai susirenka, įvertina naujus pasiūlymus, išsako savo pastabas, apžvelgia, kas nuveikta. Toks bendradarbiavimas padeda bankui vykdyti politiką pagal realios ekonomikos reikalavimus.

Kitas pavyzdys, kaip biurokratinė sistema stabdo ekonominę pažangą, yra fiskalinės politikos, kitaip tariant, valstybės biudžeto, mokesčių ir skolinimosi valdymo, nuvertinimas iki Valstybės kontrolės skyriaus funkcijų. Besidomintieji ekonomika gali peržvelgti Ūkio ir Finansų ministerijų valdymo struktūras – skyrių, atsakingų už valstybės makroekonominę politiką, rasti nepavyktų. Pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais tokį darbą vykdė net visas Ūkio ministerijos departamentas. Dabar valstybės tarnyboje žmonių, išmanančių, kaip valstybės mastu valdyti ekonomiką, tiesiog nėra. Esami specialistai moka atlikti atskiras funkcijas, tačiau nėra asmenų, galinčių viską suderinti ir suvesti į bendrą visumą, kad sprendimai vienas kitam neprieštarautų. Todėl ir kaupiasi socialinės bei struktūrinės ekonomikos problemos.

Kitose ES šalyse, be stiprių makroekonomikos srities komandų, dar veikia nepriklausomos ekonomikos tarybos (jų veikloje dalyvauja žinomi akademikai), tad valstybėje priimant ekonominius sprendimus yra įvertinami visų visuomenės grupių interesai. Lietuvoje mokslo bendruomenė neturi galimybių svariau dalyvauti rengiant ekonominius sprendimus, nors ir kalbama apie mokslinio potencialo panaudojimo svarbą.

Iki Valstybės kontrolės skyriaus lygio nuvertinta ir kita svarbi, ypač skaitmeninės ekonomikos sąlygomis, valstybės funkcija – informacinių ir komunikacinių sistemų auditas. Kibernetinės atakos daugeliui valstybių jau padarė nemažai žalos, tad technologinių tinklų auditas – viena priemonių, užtikrinančių valstybės tinklų saugumą. Kitose ES šalyse tokį darbą atlieka specialios tarnybos, jose irgi suburtos mokslininkų ir verslininkų tarybos, padedančios įvertinti naujausias grėsmes. Lietuvoje kibernetinio saugumo srityje linkstama pasikliauti kariškiais.

Bet kariuomenė turi savo funkcijas, civilinis gyvenimas nėra kariškių veiklos sritis. Nors ir jiems, matyt, verta susimąstyti. Jei pažvegi į kariuomenės pratybų nuotraukas, gali suabejoti, ar daug naudos bus iš vaikščiojimo po rugių laukus, juk visų pirma būtų puolami komunikacijos centrai ir tinklai. Be to, Lietuva – ne Ukraina, ten sukaupta patirtis nėra tinkamas pavyzdys.

Dabar vis dažniau pasigirsta nuogąstavimų, kad Lietuvoje teisėsaugos struktūros peržengia žmonių privatumo ribas, net yra įžvelgiančiųjų šalies virsmo policine valstybe pavojų. ES institucijose esama praktikos, kai specialiąsias tarnybas prižiūri visuomeninės institucijos, jos stebi, kad tarnybos nepažeistų piliečių teisių. Tiek Specialiųjų tyrimų tarnybos, tiek Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, tiek policijos veikla būtų skaidresnė, jeigu pagal europinį pavyzdį veiktų tokie piliečių priežiūros komitetai.

Be abejo, kai kuriose srityse įvairių ekspertų tarybų skaičių gal ir reikia mažinti, jų efektyvumas nedidelis, nes nėra aiškūs jų sudarymo ir veiklos principai. Todėl tarybas reikia konsoliduoti išgryninat jų funkcijas ir atsakomybės ribas. Tarybose neturi vyrauti tik interesų grupių atstovai, reikėtų stengtis įtraukti į valstybės valdymą atstovų iš įvairių nevyriausybinių organizacijų, kurių veikla yra aktuali visuomenei. ES institucijose sudarant tarybas yra numatytos kvotos verslo interesų grupių, akademinio pasaulio atstovams ir iniciatyviems konkrečia sritimi besidomintiems žmonėms.

Lietuvos, kaip ir kitų ES šalių, piliečiai turi teisę aktyviai dalyvauti savo valstybės valdyme, naujos komunikacinės technologijos, socialiniai tinklai tokias galimybes sukuria, valdžiai tereikia išmokti jomis naudotis.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"