TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Valdžia ir vėl liepia nedirbti

2016 06 04 6:00

Artėjant rinkimams Seimo nariai kaip fokusininkai iš skrybėlės iš stalčių traukia vis tuos pačius senus populistinius pasiūlymus. Vėl stumiamas jau anksčiau atmestas pasiūlymas drausti parduotuvėms dirbti per šventes. Tokį draudimą keli parlamentarai siekia įtvirtinti svarstomame Darbo kodekse. 

Šį kartą norima priversti prekybininkus užrakinti duris šešias dienas per metus: sausio 1-ąją, vasario 16-ąją, kovo 11-ąją, per Velykas, liepos 6-ąją ir per Kalėdas.

Ekonominių argumentų nėra. Yra tik graudenimas, esą dabar darbuotojai net per pagrindines metų šventes nemato savo šeimų. Galima pamanyti, kad visi parduotuvių darbuotojai – nuo sandėlininko iki reklamos vadybininko – dirba po 20 valandų per parą, 7 dienas per savaitę ir savo šeimas mato tik nuotraukose. Tačiau juk Darbo kodeksas numato prekybininkams, kaip ir visiems kitiems darbuotojams, teisę į poilsį bei atostogas. 40 valandų darbo savaitės niekas dar nepanaikino.

Be to, švenčių dienomis dirba ir daugiau žmonių, ne tik parduotuvių darbuotojai. Dirba taksi vairuotojai, muzikantai, kavinių, barų personalas. Jau nekalbant apie pilotus, policininkus, ugniagesius, gydytojus ir t. t. Kitaip tariant, dirba visi, kas nori užsidirbti. Be to, juk pagal tą patį Darbo kodeksą dirbantieji švenčių dienomis uždirba dvigubai daugiau. O dabar siūloma iš dirbančiųjų parduotuvėse atimti ir darbo vietas, ir galimybę daugiau užsidirbti.

Ką darbuotojams reiškia toks draudimas dirbti? Geriausias to pavyzdys – Graikija. Šalis šiuo metu patiria ekonominį krachą. Už pakarpos iš skolų liūno ją traukiančios kitos valstybės ir institucijos sako graikams: liberalizuokite darbo įstatymus ir leiskite parduotuvėms dirbti kaip įmanoma ilgiau. Tai yra vienas būdų po truputį gaivinti ekonomiką. Pas mus – priešingai. Nedirbkite.

Šalių, kuriose naikinami dar XX amžiaus pirmąją pusę menantys prekybininkų darbo laiko apribojimai, tik daugėja. Tai padarė Švedija, JAV, Australija. Šios šalys tapo konkurencingesnės ir produktyvesnės, palyginti su kitomis, darbo laiką griežčiau reguliuojančiomis šalimis. Sumažinus draudimų, didėjo ir parduotuvių pajamos. Įmonės galėjo daugiau investuoti į veiklos plėtrą, efektyvesnį darbą, geresnį klientų poreikių tenkinimą. Natūralu, kad uždirbsi daugiau, jei galėsi geriau prisitaikyti prie savo klientų poreikių.

Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (tos pačios, į kurią Lietuva ką tik buvo pakviesta) teigimu, Švedijoje panaikinus prekybos sektoriaus apribojimus ir leidus daugiau dirbti, padidėjo pardavimas. Tai lėmė, kad įmonės daugiau investavo į savo veiklos plėtrą ir sukūrė daugiau darbo vietų. JAV regionuose, kuriuose taip pat buvo atsisakyta tokių reguliavimų, darbo vietų skaičius augo sparčiau nei tose valstijose, kur ribojimai išliko.

Taip pat reikia neapsigauti, jei kas nors teigia, kad tokie ribojimai yra dažni ir kitose šalyse. Tokių draudimų neturi Airija, Anglija, Bulgarija, Čekija, Gruzija, Kroatija, Estija, Islandija, Italija, Latvija, Slovakija, Slovėnija, Švedija, Turkija. Nors kai kurios šalys ir taiko tam tikrus darbo laiko apribojimus per Kalėdas ar Kūčias, tačiau tai neprilygsta siūlomam draudimui nedirbti net šešias dienas.

Gal kas nors ir gali pasakyti, kad matė švenčių dienomis užsienyje uždarytas parduotuves, bet tai dar nereiškia, kad jos buvo uždarytos dėl valdžios draudimo. Parduotuvės nusistato darbo valandas pagal pirkėjų srautus ir, paprastai tariant, pagal tai, kada apsimoka dirbti. Tikrai niekas nedirbs, jei nebus pirkėjų. Lygiai taip pat ir Lietuvoje dalis parduotuvių kai kuriomis dienomis apskritai nedirba. Bet, kaip ir kitose šalyse, tai daroma todėl, kad neapsimoka, o ne todėl, kad neleidžia valdžia.

Draudimo parduotuvėms dirbti iniciatoriai su patosu sako, kad draudimais bus užtikrinta žmonių pagarba valstybinėms šventėms. Deja, kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad apribojus darbo laiką dalis šių darbuotojų pagarbą bus priversti rodyti ne parduotuvėse, o darbo biržoje. Skaudžiausia yra tai, kad siūlymas kirstų pačiai silpniausiai darbuotojų grandžiai – mažiausiai kvalifikuotiems bei jauniems darbuotojams. Tokių darbuotojų parduotuvėse dirba daug. Būtent jie ir bus priversti aukotis dėl Seimo narių sumanymo „labiau gerbti“ valstybines šventes.

Reikėtų nepamiršti ir vartotojų. Kur pirksime tokiomis dienomis? Niekur. Pritrūkote kalėdinio vyno, majonezo Velykų margučiams ar mėsos Liepos 6-osios iškylai? Niekam nerūpi, nusipirksite kitą dieną. Dar daugiau, pasiūlymo autoriai ne kartą yra sakę, kad tokiomis dienomis nederėtų pirkti ir apskritai tai yra amoralu.

Beje, kada darbas ir prekiavimas tapo nepagarba valstybei? Priešingai, šalį kuriame būtent darbu, prekyba ir bendradarbiavimu, o ne atostogų dienomis. Į kadencijos pabaigą einančiam Seimui, kuris vis kalba apie naujų darbo vietų kūrimą, nederėtų priiminėti įstatymų, kurie jas mažina. Ir jei jau norima Lietuvos piliečiams padėti kurti savo šalį, tai gal reikėtų pradėti nuo to, kas bent jau netrukdytų žmonėms dirbti ir užsidirbti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"