TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Valdžią reikia ne versti, o priversti dirbti

2010 07 14 0:00

Vis dažniau viešoje erdvėje girdėti pagyrų, kaip šauniai krašto valdžia tvarkosi ar jau susitvarkė su finansų ūkio krize.

Vienoje radijo laidoje net buvo pasiūlyta premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybę siųsti padėti bėdose skęstančiai Graikijai. Tiesa, vienas protingas laidos dalyvis perspėjo, kad graikai ne tokie nuolankūs kaip lietuviai, kuriuos smaugia, o jie nuoširdžiai džiaugiasi. Nieko nežada ir opozicijos pateikta alternatyvi programa. Esu įsitikinęs, kad valdžių kaitaliojimas nieko gero neduos.

Pagrindinė bėda - nei esantieji valdžioje, nei labai norintieji ją gauti neliečia kelių esminių valstybės raidos problemų. Jas galima grupuoti į greitai įgyvendinamas ir reikalaujančias ilgesnio įdirbio. Šiandien panagrinėkime, ką įmanoma padaryti greitai, kas duotų apčiuopiamą rezultatą jau dabar.

Pirmiausia reikia ryžtis ir pripažinti, kad pseudoliberalioji ekonomikos vystymosi kryptis pasaulyje ir Lietuvoje patyrė krachą, kad būtent ji atvedė iki tokio masto krizės. Ir ateityje Lietuva nesivadovaus šiuo modeliu, kuris suabsoliutina privačios nuosavybės galimybes ir nušalina valstybę nuo aktyvios ūkio veiklos, užuot skatinęs ją per privačią iniciatyvą, kuriant ir valdant valstybines įmones. Būtina labai aiškiai apibrėžti privataus verslo plėtros perspektyvą, susieti ją su griežčiausia atsakomybe ir naudos (pelno) siekiu ne bet kokia kaina, o įvertinant socialines šio siekio pasekmes valstybės mastu. To reikia vien tam, kad baigtųsi valstybei pražūtingi ir žmonėms žalingi siūlymai bei bandymai toliau tęsti valstybinio turto "prichvatizavimą", valstybinių miškų vagystę, monopolinio ūkio sektorių išpardavimą. Tai nutrauktų ir nevaisingus bandymus sugriauti "Sodrą", turint vienintelį tikslą - papildyti valstybės lėšomis privačius ir niekieno nekontroliuojamus pensijų fondus. Galų gale sutaupytų politikų ir valstybės tarnautojų laiką mėginant atsimušti nuo Laisvosios rinkos instituto proteguojamų projektų, nes tai - kelias lengvai pasipelnyti mūsų visų sąskaita. Vyriausybė ir Seimas tiesiog be išsisukinėjimų turėtų pasakyti, kad jie deda tašką šioje diskusijoje.

Antras priemonių paketas, duosiantis tikrai apčiuopiamą naudą, - uždrausti bet kokius tarpininkus visose energetikos sektoriaus įmonėse, monopoliniuose ūkio sektoriuose, neatsižvelgiant į nuosavybės rūšį (valstybinė ar privati). Be tarpininkų organizuoti valstybės ir savivaldybių viešuosius pirkimus, įskaitant ir darbų ar paslaugų pirkimą. Tarpininkų buvimas turi vienintelę funkciją: kelia kainą ir skatina neskaidrius korupcinius santykius, kyšininkavimą.

Švenčiant valstybės nepriklausomybės 20-metį teko išgirsti ne vieną politiką postringaujant, kad dabartiniai sunkumai yra mūsų laisvės kaina. Manau, tokie išvedžiojimai ne tik neteisingi, bet ir amoralūs. Ciniškai pamėgdžiojant tuos politikus būtų galima pasakyti, kad labai įdomi ta kaina: pavyzdžiui, buvusiam Ignalinos atominės elektrinės (AE) direktoriui V.Ševaldinui (sąžiningai dirbusiam Lietuvai) tai buvo apie 12 tūkst. litų per mėnesį, o naujam jau uždarytos AE vadovui O.Čiukšiui - net 26 tūkst. litų, premjerui - per 10 tūkst. litų, Seimo nariams (ypač L.Karaliui ir A.Sacharukui) - ne mažiau nei

8000 litų. Tuo metu beveik milijonui pensininkų pakanka vidutiniškai 700 litų, dar turintiems darbą žmonėms - irgi ne daugiau kaip 1000 litų. Manau, ši nedidelė statistikos pamokėlė parodo tikrąją mūsų kainą, kurią moka keli milijonai už kelių dešimčių tūkstančių gerovę.

Valstybė turi įvesti griežtą bankų kontrolę. Ir visiškai nesvarbu, ar tai Lietuvos, ar užsienio bankai - jie visi kaupia ir naudoja mūsų žmonių, įmonių lėšas, todėl privalo paklusti mūsų tvarkai. Visų pirma (tai siūlau seniai, bet niekas nenori girdėti) reikia viešai paskelbti visų bankų pajamas, pelną, vadovų atlyginimus bei premijas už septynerius metus, ir tai daryti kasmet. Valstybė turi nedelsdama įkurti Valstybinį komercinį banką ir nukreipti ten laikyti šalies iždo lėšas. Tam galima panaudoti dar "neprichvatizuotą" Lietuvos paštą ir jo infrastruktūrą. Netiesą sako tie, kurie teigia, jog tam reikia papildomų lėšų. Visa tai galima atlikti turimais resursais ir nešeriant Liuksemburgo bankų. Juk neaišku, kas kontroliuoja valstybės skolas, nes palūkanos, kurias mokame, yra iš fantastikos pasaulio. Buvo rašyta, kad skolintojai per savaitę iš Lietuvos uždirba daugiau kaip 140 mln. litų.

Taip pat nutraukime nusikalstamą "Sodros" lėšų plovimą į privačius pensijų fondus. Būtina atlikti tų lėšų, kurios ten buvo nukreiptos, nepriklausomą auditą ir viešai paskelbti rezultatus. Jei "Sodra" turės laisvų pinigų, ji pati galės papildomai investuoti būtent į Lietuvos gamybos atkūrimą. Privatūs fondai ir yra skirti tam, kad juose Lietuvos piliečiai draustųsi privačiai. Tai gali daryti asmuo arba jo darbdavys, taikydamas kaip papildomą skatinimą. "Sodros" paskirtis - mokėti senatvės pensiją, ir ji privalo tai vykdyti.

Jokiu būdu negalima didinti senatvės pensijos amžiaus. Esant tokiam nedarbui net kalbos apie tai neišlaiko jokios kritikos. Jeigu ponai ministrai ir premjeras su visa savo ir dar satelitų partijomis nesupranta, kad "Sodros" biudžetas, kaip, beje, ir valstybės, priklauso nuo ekonomikos gyvasties, o ne nuo pensinio amžiaus, tada lieka tik padūsauti dėl mūsų valdžios vyrų ir moterų profesionalumo. Gal ir teisus tas žurnalistas - paskolinkime juos visus Graikijai. Tik ekonomikos atkūrimas, gamybos plėtra išspręs šias socialines problemas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"