TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Valkiūnizacija, kaltų ieškojimo kelias

2015 10 07 6:00

Tai štai, mano mieli patriotai, sudarinėjantys baltos šalies juodų priešų sąrašus: jei Lietuvos durys atsidarytų lyg Dangaus vartai, o man tektų raktininko vaidmuo, aš mieliau leisčiau į vidų šimtą dėl visų jūsų bėdų kaltų pabėgėlių negu vieną Valdemarą Valkiūną.

Jūs žinote, kas yra Valdemaras Valkiūnas? Juk dabar apie šį „dorą patriotą“, kovojantį prieš Europos Sąjungos vėliavas ir Lietuvai grasančius pabėgėlius, žino visi, kurie dėl savo tingumo, abuojumo, provincialaus uždarumo ir to sukeltų asmeninių bėdų yra linkę kaltinti bet ką, tik ne save. Žino, nes Valdemaras Valkiūnas tapo jų vedliu, aiškiai nurodančiu, kas kėsinasi juos nuskriausti ir ko už tai reikia nekęsti.

Kas žinojo Valdemarą Valkiūną, didį Latvijos verslininką (sako, kad jo ir pavardė verslo sėkmei tuo metu buvo adaptuota reikiamu būdu, todėl skambėjo „Voldemars Valkiūns“, bet gal tai tik pikti pramanai), o paskui ir Lietuvos Seimo narį dar prieš kelerius metus? Gal ir aš būčiau nežinojusi – kiekvienos kadencijos Seime neišvengiamai būna viena kita dešimtis narių, kurių pavardę išgirdęs plenarinių posėdžių salėje ar per televizorių, kaskart nustembi: negi tas asmuo tikrai jau antri-treti-ketvirti metai yra tarp išrinktųjų?

Bet tąkart į redakciją kreipėsi niekam nežinomas smulkus verslininkas, turtingiausiu vadintam Seimo nariui pardavęs ir jo bute sukabinęs prabangias užuolaidas už tais laikais nemenką 5 tūkst. litų (dabar – už vos pusantro tūkstančio eurų) sumą. Pusę pinigų už paslaugą verslininkėlis iš didelio milijonieriaus atgavo, o likusių – neišsireikalavo niekaip. Oi, pyko Valdemaras Valkiūnas ant mažo verslininkėlio, dar labiau – ant žurnalistų, išdrįsusių paklausti apie skolos grąžinimą. Bet žmogui pagaliau sumokėjo.

Po tos užuolaidų istorijos jau nebestebino kiti politiniai Seimo nario pareigas ėjusio Valdemaro Valkiūno žygiai – gausiai semiamos parlamentinei veiklai nustatytos lėšos (gėlėms, suvenyrams, knygoms ir periodinių leidinių prenumeratai, pokalbiams tarnybiniu telefonu, bet ko čia kabinėtis, jei įstatymas tai leido), lakstymas iš vienos parlamentinės frakcijos į kitą (per kadenciją pakeitė septynias) ir kiti darbai, lėmę, kad Lietuvoje lietuviams gyventi būtų tik geriau.

Daugmaž aišku buvo ir tai, kuo baigsis Valdemaro Valkiūno, užsimojusio tapti Biržų rajono meru, pažadai rinkėjams. Prisimenate? Tapęs Biržų rajono meru, Valdemaras Valkiūnas pasakojo: prikelsiu bankrutavusią Biržų akcinę pieno bendrovę, įdarbinsiu iš pradžių 50, o paskui 100 vietos gyventojų, padidinsiu pieno supirkimo kainas, atgaivinsiu masinę kažkada populiaraus „Likėnų“ mineralinio vandens gamybą, įtikinsiu arabų milijardierius suteikti 500 mln. dolerių paramą, Likėnų kaimą iš paprastos specializuotos gydyklos paversiu pasauliniu kurortu.

Kaipgi paimsi valdžią, nemeilikaudamas rinkėjams? Esą tokį Valdemaro Valkiūno paaiškinimą išgirdo leidinio „Ūkininko patarėjas“ žurnalistų apklausti Biržų rajono tarybos nariai, pabandę iškvosti, kada gi meras pradės tesėti pažadus.

Ir čia kaip Dievo siųsti Valdemarui Valkiūnui nukrito Europą užplūdę pabėgėliai. Kam berūpi, ką jis žadėjo per rinkimus? Dabar pagrindinė Valdemaro Valkiūno ir jį pamilusių patriotų pareiga – neįsileisti į savąjį Biržų rajoną tų „kolonistų“, kurie užims tuščias žemes, apleistas į Vakarus geresnio gyvenimo ieškoti išbėgusių biržiečių; neleisti iškreipti vietinio genofondo, dalies patriotų pragerto ir nusmukdyto iki kelių dinastijų banditų lygmens, dėl ko doriems vietos žmonėms tenka ginkluotis ir gintis savo rizika; apsaugoti darbo vietas – jų tiesa, nėra, bet jeigu būtų...

Mielieji mano patriotai, kurių interesus nuo pabėgėlių gina ponas Valdemaras Valkiūnas, jeigu tik iš to bus naudos – ne jums, bet jam – esu tikra, kad šis kovotojas už gryną tautą pats pirmas atsiveš ir dešimt, ir šimtą, ir tūkstantį pabėgėlių į savo įmones, kaip tikro patrioto puoselėjamas ne Lietuvoje, bet Latvijoje.

O jūs, pasirinkę valkiūnizacijos kelią, ir toliau liksite pikti, alkani bedarbiai, besidairantys naujo vedlio, kuris pasakytų, kas kaltas dėl netikusiai besiklostančio gyvenimo ir ko už tai reikia nekęsti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"