Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Valstiečiams ir žaliesiems reikia „kitokio gaublio“

 
2017 07 24 10:48

Yra senas anekdotas apie turizmo agentūros klientą, kuris niekaip negali apsispręsti dėl kelionės. Galiausiai jam duodą gaublį ir siūlo pasirinkti bet kokią jam tinkamą kryptį. Pavartęs gaublį jis prieiną prie darbuotojos ir kalusia: „Atleiskite, čia nieko įdomaus nerandu. Ar neturite kitokio gaublio?“ Ši istorija labai primena dabar valdžioje esančių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) strategiją.

Per minėtos partijos tarybos posėdį Naisiuose buvo pripažinta, jog esminė LVŽS problema slypi komunikacijoje. Tai iš tikrųjų yra vertingas pastebėjimas. LVŽS komunikacinės problemos prasidėjo beveik iškarto po atėjimo į valdžią. Pagirtina, kad tai galiausiai buvo pastebėta, nors atkreipti dėmesį į šią problemą vertėjo daugiau nei prieš pusmetį. Na, kaip sakoma, geriau vėliau, nei niekad.

Tačiau dabar, pripažinus problemą, skamba gana diskutuotini pasiūlymai dėl jos sprendimo. Konstatuodami, kad neranda kalbos su egzistuojančia Lietuvos žiniasklaida LVŽS atstovai anonsavo, jog planuoja kurti nuosavą, partijos poziciją atspindintį laikraštį. Jį planuojama leisti 300 tūkst. egzempliorių tiražu. Šioje žinioje yra keli esminiai niuansai.

Pirmiausiai, teisingai įvardindami problemą valstiečiai ir žalieji nori spręsti situaciją ne gerindami komunikaciją su esamomis žiniasklaidos priemonėmis, bet planuodami kurti nuosavą – kišeninį – laikraštį. T.y. kaip tas herojus iš anekdoto nori „kitokio gaublio“.

Vargu ar anonsuotas sprendimas išspręs LVŽS problemą. Sėkminga komunikacija tai būdas pasiekti, kad tavo poziciją išgirstų ir suprastų. Svarbesnis dalykas yra tas, kad sėkminga komunikacija yra iš esmės ilgas ir nuoseklus darbas. Tačiau valstiečiams ir žaliesiems labiau patinka konspiracinė teorija apie tai, kad visa žiniasklaida jų nemėgsta ir, matyt, būtent tame partija mato vienintelę savo komunikacinių nesėkmių priežastį. Ko gero, tik taip galima paaiškinti pasirenkamą sprendimą.

Beje, esminė problema yra ne tame, kad gali atsirasti kad ir LVŽS poziciją atspindintis leidinys. Vakaruose visi žino, kad CNN yra televizija, kuri palankesnė Demokratų partijai, o FOX kanalas gina Respublikonų partijos interesus. Tačiau lietuviškame kontekste yra viena problema – pagal dabar galiojančius įstatymus politinės partijos negali turėti nuosavų periodinių žiniasklaidos priemonių.

Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje aiškiai pasakyta, kad „valstybės ir savivaldybės institucijos bei įstaigos (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), bankai, politinės partijos negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviai, bet gali leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, skirtas visuomenei informuoti apie savo veiklą, jeigu įstatymu nenustatyta kitaip“. Tai reiškia, jog viskas, ką LVŽS gali dabar – tai laikas nuo laiko leisti ataskaitas apie savo nuveiktus darbus ar publikuoti neperiodinį partinį leidinuką. Tam, kad LVŽS galėtų leisti „savo laikraštį“ – reikia keisti įstatymą. Žinoma, valdančiajai koalicijai tai galbūt nebus didelė problema, tačiau situacija, kai dėl pokyčių būtų balsuojama ne siekiant viešojo intereso, o tenkinant vienos politinės jėgos užgaidą, atrodys mažu mažiausiai negražiai.

Nuostaba kelia ir pareiškimas apie busimą „partinio laikraščio“ tiražą. Kalbėti apie 300 tūkst. egzempliorių gali tik žmonės, kurie visiškai neišmano Lietuvos žiniasklaidos rinkos. Orientacija į tokį tiražą lietuviškosios rinkos sąlygomis tolygi orientacijai į makulatūros gamybą. LVŽS rekomenduočiau pradėti bent nuo 30 tūkst. (kas irgi yra pakankamai ambicinga) ir pažiūrėti, kiek sėkmingai toks tiražas bus išplatintas.

Žinoma, vargu ar valstiečių ir žaliųjų sumanytą leidinį stipriai veiks rinkos dėsniai. Ko gero, LVŽS svajoja ne apie dar vieną žiniasklaidos priemonę, o apie partijos propagandinį ruporą. Matyt, valstiečiai ir žalieji yra iš anksto nusiteikę, jog šis leidinys bus nuostolingas, tad yra pasirengę kišti į jo leidybą pinigus, manydami (pažymėkim – klaidingai), jog tokiu būdu gerina savo komunikaciją ir jos efektyvumą.

Nuostabą kelia ir tai, kodėl kaip atsakas į komunikacines nesėkmes pasirinktas šiuo metu populiarumą prarandantis laikraščio formatas. Žinoma, tam tikros logikos tame yra. Sukurti televizijos kanalą yra pernelyg brangu, o internete iš esmės dominuoja ne LVŽS palanki auditorija. Tačiau ar tai pakankamas argumentai pradėti tokį projektą?

LVŽS buvo ta politinė jėga, kuri ateidama į valdžią žadėjo profesionalumą politikoje. Deja, bet kol kas būtent šios partijos atstovai akivaizdžiausiai plečia neišmanymo lauką, dažnai kalba iš pseudoekspertinių pozicijų bei, kaip nesunku pastebėti, kartais labai silpnai orientuojasi politiniame bei viešajame lauke.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"