TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Valstybė be politikos - visuomenė be piliečių

2007 06 21 0:00

Vienas iliustracijomis ir grakščiomis diagramomis tviskantis žurnalas, reklamuojamas kaip žurnalas "verslo inteligentams", paskelbė tokią "esminę nuostatą": ne politika, o iniciatyvių verslininkų ir visuomenės veikėjų realizuojami projektai yra varomoji valstybės gyvenimo jėga.

Įdomu, kokiam skaitytojui skirta ši neverslaus inteligento (prie kurių pagal gyvenimo būdą ir pajamų kiekį priskirčiau save) protui neįkandama išmintis? Gal tam, kurio santykiai su valstybe prasidėjo Gariūnuose ar šernų takuose per pasienį gabenant kontrabandą? Ir kas dar pritaria politikos ištrėmimui iš VALSTYBĖS gyvenimo? Valstybės apskritai, o ne Lietuvos ar kitos į ją panašios valstybės, kurios gyvenimą ir visuomeninius socialinius santykius, deja, vadinamieji politikai išties nuleido į įprasto, gal tik didesnio UAB'o lygį?..

Išbraukęs iš valstybės gyvenimo variklių politiką (o kartu su ja, matyt, ir piliečių visuomenę), prie valstybei aktualių klausimų sąrašo žurnalas (tiksliau - redaktorius) priskyrė energetikos sektorių. Ką ir sakyti - būtent mūsų valstybės politika ir politikais besivadinantys verslo grupuočių lobistai prisidėjo prie to, kad valstybės energetikos ūkis nustekentas iki nepadorumo.

Tik įtartinos "Mažeikių naftos" privatizacijos peripetijos nors kartas nuo karto patenka žiniasklaidai ant danties (matyt, dėl to, kad prie jų nagus buvo prikišę konservatoriai). O apie dar labiau Lietuvai nenaudingą dujų sandorį su Rusijos "Gazprom", kurį palaimino socialdemokratų Vyriausybė ir asmeniškai Algirdas Brazauskas, jei ir prisimenama, tai vos girdimu ir labai mandagiu balseliu. Juk dujų kainos nesuvaldomai kyla ne vien neversliems, bet ir versliems inteligentams...

Šiandien jau ir suskaičiuoti sunku, kiek kartų paprasti, valstybės likimu susirūpinę piliečiai ir net kai kurie politikai siūlė peržiūrėti sutartį su Europos Sąjunga (ES) dėl Ignalinos atominės elektrinės (AE) ir perrašyti ją taip, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika (kad ir kaip būtų juokinga, šiame - energetikos - kontekste alkano vilko rolė atiteko energijos stygiaus šmėklos išgąsdintai Lietuvai, o sveikata susirūpinusios avies kailinukuose susigūžė sotieji ES senbuviai... Ko tik nebūna šiame ekonominės politikos smaugiamame geopolitiniame teatre!..).

Kadangi Lietuvos politiką Seime ir Vyriausybėje daro ne piliečių išrinkti, o verslių avantiūristų nupirkti ir politikais besivadinantys partijų skrajūnai, po jų pučiamos miglos tumulais, prisidengiant susitarimų su ES šventumu, stropiai kuriami verslo planai ir projektai, kaip greičiau ir pelningiau perpumpavus į privačias verslo ("ne inteligentų"?) kišenes ES finansų srautus, skirtus AE uždaryti...

Valstybės politikos, kurios esmė - visuomenės saugumo užtikrinimas ir jos gyvybinių poreikių patenkinimas, - tuose planuose ir projektuose nė su žiburiu nerastume. Šiandien jau ir britų ekonomistai (sprendžiant iš straipsnio savaitraštyje "The Economist") susirūpino Lietuvos energetiniu saugumu. Ačiū Dievui, bent jie suprato, kad labai labai nesaugu bus Lietuvai uždarius AE, kol dar nepastatytas naujas reaktorius. Pasidžiaukim: mūsų verslieji inteligentai atrado autoritetą, kuriuo galės remtis siūlydami savus atominius energetinius projektus.

Juk ne paslaptis, kad Lietuvos aukščiausiems valdžios vyrams, pradedant prezidentu, svarbiausia yra tai, kaip jie atrodo užsienio partnerių akyse, o ne tai, kaip juos vertina jų nesavarankiškumu ir valstybės interesų neišmanymu nusivylę Lietuvos piliečiai.

Kita vertus, gaila, kad iniciatyvūs verslininkai ir visuomenės veikėjai - tie, kurie laiko save valstybės gyvenimo varomąja jėga -vis dar nemato, jog nebe bedarbystė ar ekonominė suirutė šiandien varo žmones į neviltį, veja juos lauk iš Lietuvos, o didžiulė socialinė atskirtis ir biurokratų nepagarba tiems, kurie neturi nei pašaukimo, nei sugebėjimo suktis versle ar prasibrauti prie valdžios ėdžių. Juk dauguma lietuvių tyliai, kukliai darbuojasi kurdami ne garsiai skambančius projektus, o konkrečias dvasines ir materialines vertybes, kuriomis ir gyva valstybė: gimdo, augina ir moko vaikus, gydo ligonius, leidžia, platina knygas, augina duoną ir mėsą, išmoka pensijas, globoja senelius ir ligonius, sodina (ne vien kerta) miškus. Ką padarė verslininkai, kad būtų sumažinta visus Europos vidurkius viršijanti socialinė nelygybė ir neteisybė? Kuo, kokiu projektu prisidėjo, kad moterys norėtų gimdyti vaikus, kad valstybė nenaikintų vaikų darželių ir akušerinių punktų rajonų ar seniūnijų ligoninėse, kad švietimo bei sveikatos reformos nesusivestų vien į apmokamų paslaugų gausinimą ar jų branginimą? Ar bent pamėgino kontroliuoti tuos "reformatorius", kad pabranginus paslaugas didžioji dalis įplaukų (ar milijonai "sutaupytų" litų, kurie atsiranda, pavyzdžiui, pabranginus kompensuojamuosius vaistus) tektų paprastų mokytojų, slaugytojų, gydytojų atlyginimams solidžiai (o ne juokingai, kaip dabar) kilstelėti, bet ne direktorių ar vyriausiųjų gydytojų ir taip jau nemenkoms pajamoms gausinti?

Na, tiek to, palikim verslininkus ugdyti inteligentišką verslą ir paklauskim savęs pačių, kaip čia išeina: giriamės, kad gyvename laisvoje, demokratiškoje valstybėje, kad esame kultūringa tauta, bet kažkodėl nužemintai, kaip kokie vergai ar kitokie drebantys sutvėrimai, taikstomės su tuo, kad valstybinėse ir biudžetinėse įstaigose besidarbuojančių viršininkų (departamentų direktorių ir pan.) atlyginimai slepiami nuo jų pavaldinių, nuo visuomenės, nuo žurnalistų?!

Kai tie viršininkėliai ar jų penimi "politikai" ima rimtu veidu aiškinti mums, jog į svetimą kišenę žvilgčioti negražu, kad domėtis valdžios atlyginimais tolygu privatumo ir visokių ten teisių pažeidimui, imame droviai tūpčioti ir mikčioti: ak, teisės? Ak, atsiprašom, nežinojom... O ko čia nežinoti? Visiems valstybės tarnautojams, valdininkams, visų biudžetinių įstaigų darbuotojams yra mokama iš mūsų, mokesčių mokėtojų, kišenės, ir mes, tie mokesčių mokėtojai, per žurnalistus ar kitus įgaliotus asmenis (pavyzdžiui, per valstybės ar Seimo kontrolierius) turime visą teisę iki paskutinio cento gauti ataskaitą, kur, kam ir kaip paskirstomi mūsų sunešti pinigėliai! Tegu sau inteligentiški ir neinteligentiški verslininkai, vengdami visuomenės smalsių akių, dalijasi savo pelnu ir uždarbiu su savo pavaldiniais ir samdiniais - tai jų reikaliukai. Mūsų, visuomenės, interesas - kad jie teisingai ir tvarkingai mokėtų mokesčius valstybei.

Tačiau iki tokio supratimo, atrodo, mums dar augti ir augti. Suvokti save kaip pilietį, kaip narį visuomenės, atsakingos už valstybę, kurioje gyveni ir dirbi, - tai ne rumbą sušokti "Lietuvos šokių dešimtuke". Tam dar ir išminties reikia...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"