TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Valstybė, kuri yra jau tik žemėlapyje

2015 09 15 6:00

Tarptautinė bendruomenė suvokia: jeigu ji nori tvarkytis su pabėgėlių krize ne Europos viduje, o ten, iš kur jie dabar masiškai plūsta, reikia kažkaip spręsti Sirijos problemą. Tik kyla klausimas, ar ne per vėlu. Juk Sirija jau yra valstybė tik popieriuje.

Šiandien Siriją valdo keturios pagrindinės karinės grupuotės ir dar visa grupė smulkių.

Didžiausią šalies dalį (apie 40 proc.) yra užėmę vadinamosios "Islamo valstybės" kovotojai, jie viename Sirijos miestų - Rakoje - įsteigė savo kalifato sostinę. Dar viena islamistų grupuotė - "Jabhat al-Nusra", neretai vadinama tiesiog „Al-Nusra“ arba Frontu, valdo 10-15 proc. teritorijos. Ir ne tik kadaise labai turtingame Alepo mieste šalies šiaurėje, bet ir prie sienos su Izraeliu, o tai kelia labai daug nerimo ir Vakarams. Iš Alepo regiono šiandien į Europą plūsta daugybė pabėgėlių.

„Al-Nusrą“ įsteigė „Al-Qaedos“ emyras Irake Abu Bakras al-Baghdadi kovai su prezidento Basharo al-Assado režimu. Kad tai nebūtų kišimasis į kitos šalies reikalus, grupuotei patikėta vadovauti iš Sirijos kilusiam Abu Mohammadui al-Julani. 2012 metais „Al-Qaedos“ lyderiams ėmė atrodyti, jog „Al-Nusra“ pernelyg savarankiška, ir jos vadovas buvo nušalintas. Atsakydamas į tai, A. B. al-Baghdadi pasiskelbė kalifu ir įsteigė „Islamo valstybę“. Bet „Al-Nusra“ netapo „Islamo valstybės“ dalimi, nes jos lyderis A. M. al-Julani liko su „Al-Qaeda“. Todėl dvi islamistų grupuotės kovoja ne tik su prezidentu B. al-Assadu, bet ir tarpusavyje.

Prezidento B. al-Assado režimas ir jo šalininkai kontroliuoja tik 20 proc. šalies teritorijos aplink Damaską bei Viduržemio pajūrio pakrantę, kur yra ir Tartuso uostas, vienintelis veikiantis čia kaip atraminė Rusijos karinio laivyno bazė.

10 proc. teritorijos valdo smulkios grupuotės, turinčios savų tikslų. Tarp šių smulkių grupuočių yra ir tie, kuriuos Vakarai vadino nuosaikiąja opozicija B. al-Assadui.

Apie 15 proc. Sirijos teritorijos prie sienos su Turkija valdo kurdai, kurie ir gyveno šioje Sirijos dalyje iki karo. Efektyviais karo veiksmais jie šiaurrytinėje Sirijoje sukūrė savo kontroliuojamą mažą valstybę ir grasina užimti "Islamo valstybės" sostinę Raką. Islamistai šią grėsmę vertina rimtai. Su kurdais nenori konfliktuoti ir "Al-Nusra", kuri pasitraukė iš šio regiono vengdama ir Turkijos aviacijos smūgių.

Šie turkų smūgiai, islamistų veiksmai bei suintensyvėjęs Šiaurės Sirijos apšaudymas iš B. al-Assado kontroliuojamos teritorijos ginklais, gautais iš Rusijos, ir lėmė tokį pabėgėlių pliūpsnį į Europą.

Kai Vakarai nusvilo su parama sukilėliams prieš B. al-Assado režimą, suvokę, kad patys prisidėjo prie islamistų sustiprėjimo regione, kurdai galėtų būti tais partneriais, kuriuos parėmus galima tikėtis pažaboti "Islamo valstybę".

Tačiau tai nepatinka Turkijai. Ankarai būtent kurdai, o ne "Islamo valstybė" yra didžiausia grėsmė, nes jie gali paskatinti dar rimčiau sukilti kurdus, gyvenančius Turkijos pietinėje dalyje ir siekiančius kartu su Irako šiaurėje gyvenančiais kurdais sukurti savo valstybę Kurdistaną. Irakas yra ne toliau kaip Sirija prie žlugimo ribos, o kurdai ten, valdydami trečdalį šalies, įskaitant naftos regionus, jau gyvena kaip valstybė valstybėje ir gali dar finansiškai paremti kurdų karinę jėgą Sirijoje.

Dar visai neseniai Turkija be jokių problemų praleisdavo per savo teritoriją būrius islamistų iš Europos, vykstančių kovoti už "Islamo valstybę". Lygiai taip pat, kai Ankara ėmėsi aviacijos smūgių prieš taikinius Sirijoje, jie buvo skirti ne tiek "Islamo valstybės" kovotojams, kiek kurdams. O iš tų pačių aerodromų išskridę JAV lėktuvai bombardavo islamistus. JAV ir Turkija net būdamos partnerės, NATO narės nerado bendros kalbos, kokie taikiniai turi būti atakuojami, lėktuvams pakilus iš Turkijos.

Savo interesų Sirijoje turi ne tik Turkija, bet ir Iranas bei Saudo Arabija. Ši su Kuveitu buvo JAV partneriai remiant islamo kovotojus prieš B. al-Assadą, kol pamatė, kad įtaka sprūsta iš rankų. Iranas remia organizaciją ,,Hezbollah“, kurią Vakarai laiko teroristine dėl veiklos Libane ir prieš Izraelį. Bet šie kovotojai yra labai svarbi pagalba prezidento B. al-Assado režimui, iš čia kyla glaudūs Teherano santykiai su Maskva.

Iranui rankas atrišo pasirašytas susitarimas dėl branduolinės politikos, leidžiantis atšaukti tarptautines ekonomines sankcijas šiai šaliai. Teherano suartėjimą su JAV taip pat paskatino bendra kova prieš "Islamo valstybę" ir didžiulis Teherano poveikis šių dienų Irako valdžiai. Saudo Arabiją privertė veikti ir Irano parama husiams Jemene, mat šie taip pat turi teritorinių pretenzijų Saudo Arabijai.

Interesų dalyvauti sprendžiant Sirijos konfliktą turi Vakarų šalys ir Rusija. Bet net ir konfrontacijos tarp Vakarų ir Rusijos aplinkybėmis kiekvienos iš šalių įsikišimas į Sirijos įvykius turėtų būti aptartas tarpusavyje. Rusijos sprendimas nusiųsti į Siriją karinių patarėjų, o gal ir karių kartu su modernia ginkluote B. al-Assado režimui vargu ar gali prisidėti prie konflikto Sirijoje sprendimo, jeigu tai nederės su bendrais visų valstybių, norinčių įveikti "Islamo valstybę", veiksmais. O nesugebėjimas spręsti Sirijos krizės didina pabėgėlių srautą į Europą ir didina pačios Europos problemas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"