TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Valstybę marinsim prašmatniai

2007 11 08 0:00

Keistais laikais gyvename. Tarsi du paraleliniai pasauliai - valdžia ir visuomenė. Sociologai konstatuoja gilią politinę depresiją, tačiau politikai, atrodo, žvitrūs ir patenkinti savimi kaip niekada anksčiau.

Ir, žinoma, skuba pateikti nenuginčijamų faktų. BVP šiais metais padidės bene rekordiškai. Toks pat bus ir kitų metų biudžetas. Net ir staiga pratrūkusi infliacija yra laikinas dalykas. Kainos pasieks ES senbuvių lygį ir savaime liausis didėti.

Tai ko mes čia tokie nelaimingi ir kritiški. Gal šis susvetimėjimas - visuomenės, o ne valdžios problema? Gal viskas savaime ims ir susitvarkys? Gal valdžiai iš aukščiau geriau matyti ir ji mus veda tinkama linkme?

Gal? Taigi atmeskime emocijas ir imkimės faktų. Kas vyksta Lietuvoje, kai jos BVP taip stebuklingai didėja?

Štai keli tarptautiniai tyrimai. "Freedom House" nustatė, kad Lietuvos demokratijos indeksas šiemet sumažėjo nuo 2,21 iki 2,29. Praėjusių metų pabaigoje Pasaulio ekonomikos forumo skelbtose šalių verslo sąlygų ir konkurencingumo lentelėse nurodoma, kad Lietuva iš 34-osios vietos nusirito į 40-ąją.

Prieš mėnesį pasirodžiusiuose Pasaulio banko sudaromuose verslo plėtros reitinguose 2007 metais Lietuva smuko net per dešimt vietų ir ėmė atsilikti ne tik nuo Estijos, bet ir nuo kaimyninės Latvijos, kurią daugelį metų tradiciškai lenkdavo. Naujausias "Transparency international" paskelbtas korupcijos suvokimo indeksas taip pat parodė, kad Vyriausybė nepadarė jokios pažangos kovodama su korupcija.

Taigi socialdemokratų Vyriausybės veiklos rezultatai apgailėtini. Įsiliejimo į ES rinką nulemtas BVP didėjimas tik dar labiau paryškina valdžios nemokėjimą pasinaudoti palankia situacija.

Bet gal visa tai - praeities klaidos? Gal dabar jau valdžia pasirengusi esminiam lūžiui? Patikrinkime ir tai. Pažvelkime į ateitį, kurią mums žada Gedimino Kirkilo Vyriausybė.

Tik nereikia apsigauti. Tad žiūrėkime ne į gražius šūkius, o į realius skaičius. Panagrinėkime planuojamą kitų metų biudžetą. Laikas dabar pats geriausias - Seimas rengiasi balsuoti.

Beveik 30 mlrd. - gražu, nuostabu, to dar nebuvo! Tačiau tokias euforijas nespinduliuoja nė vienas bent kiek rimtesnis analitikas. Net atsargusis prezidentas pagrasino vetuoti biudžetą, jeigu jis nebus performuotas programiniu pagrindu.

Žinoma, tai tik žodžiai. Žinoma, šiek tiek pakoreguotas biudžetas bus patvirtintas. Tačiau didžiausia jo yda išliks. Nes ją ištaisyti reikėtų ne šiaip korekcijų, o tikros BIUDŽETO REVOLIUCIJOS.

Kokia ta didžioji yda? Ko trūksta ne vien šitam, bet ir visiems ankstesniems Lietuvos biudžetams nuo pat to laiko, kai jie pradėjo didėti?

Taigi jiems trūksta pradžių pradžios - supratimo, kur eina mūsų valstybė! Kur mūsų išrinktoji valdžia nori mus nuvesti?

Biudžetas - tik priemonė iškeltiems tikslams pasiekti. Tai žino kiekvienas paprasčiausios firmelės vadybininkas. Tačiau mūsų politikams tai vis dar nepasiekiamos aukštybės.

Žinoma, plepalų apie biudžeto tikslus užtenka. Tačiau visa tai - žodžių žaismas ir imitacija. Nieko kita kol kas ir negalime tikėtis. Juk šešerius metus viena ar kita forma valdžioje esanti socialdemokratų partija vis dar nėra nei sau, nei visuomenei atsakiusi į esminį klausimą: KOKĮ VALSTYBĖS MODELĮ JI NORI SUKURTI?

Neatsakius į šį klausimą, biudžetas visada bus tik skylių kamšymas ir lobistinių grupių interesų tenkinimas silpnesniųjų sąskaita.

Pirmiausia galbūt reikėtų paklausti - koks modelis geriausias? Atsakymą galime rasti įvairiose valstybių reitingų lentelėse. Beveik pagal visus parametrus pasaulyje pirmauja dvi demokratiškų šalių grupės, kurių valdymo modeliai visiškai skirtingi. Tai dešiniosios, labai liberalios, daugiausia anglosaksiškos šalys, ir kairioji, labai socialdemokratiška Skandinavija.

Valdymo modelių skirtumai akivaizdžiausiai pasireiškia mokesčių politika ir biudžeto formavimu. Vienu atveju mokesčiai ir perskirstymas per biudžetą yra kuo mažesnis, kitu atvirkščiai - valstybės įtaka didelė.

Tad kur čia šuo pakastas? Kas veda į priekį kaip tik šitas, skirtingus modelius pasirinkusias visuomenes? Atsakymas rastas ne taip seniai. Visos pirmaujančios šalys yra gerai administruojamos ir STIPRIOS VALSTYBĖS.

Ką reiškia stiprios? Pasirodo, stiprumas iš tikrųjų nusako ne valstybės apsižiotą kontrolės plotą, o būtent jos efektyvumą. Mažas ar didelis BVP procentas perskirstomas - nėra taip svarbu. Svarbiau, kad jis būtų tinkamai administruojamas. Ir svarbiausia - turi būti valinga, atsakomybės nevengianti vyriausybė, kuri žino, pagal kokį modelį veikia, ir moka pašalinti visas kliūtis.

Paradoksas, bet Lietuvos socialdemokratai net neketino eiti socialdemokratiniu Skandinavijos keliu. Jų valdymo metais BVP perskirstymas per biudžetą tapo bene mažiausias visoje Europoje - vos 29 procentai. Vakarų Europos vidurkis - 41 proc., apskritai visoje ES - 40 proc., o Skandinavijos šalyse - ir gerokai per 50 procentų.

Turtėjanti ir su stambiuoju kapitalu flirtuojanti nomenklatūra pasirinko jai pačiai palankesnį dešinįjį kelią. Ir tas dar nebūtų blogai, jei pagal tokį modelį būtų valingai vykdytos ir visos reikalingos reformos. Tačiau tam reikia reformatoriško (kaip Estijoje), o ne savanaudiškai prisitaikėliško mentaliteto.

Tam reikia stiprios ir skaidrios valstybės, o ne purvinos balos, kurioje nevaržomi siaučia privatūs interesai. Šiems kaip tik - kuo valstybė silpnesnė, tuo geriau. Kuo ji labiau bejėgė ir merdinti, tuo galima išsireikalauti didesnį palikimą srityse, kurios tampa niekieno.

Taigi Lietuvoje bendriesiems reikalams skirtas biudžetas procentiškai mažėjo, tačiau valstybė delsė trauktis iš sričių, kurių tinkamo funkcionavimo ji jau negalėjo užtikrinti. Prasidėjo nebesulaikoma viešojo sektoriaus degradacija.

Einant mokesčių mažinimo keliu, jau prieš kelerius metus reikėjo privatizuoti didžiąją dalį švietimo ir medicinos. Tačiau daugelyje vietų privatizavimui ir apmokestinimui prieštarauja ne tik visuomenė, bet ir mūsų Konstitucija, kurioje gana aiškiai įrašytos bendrojo gėrio apsaugos nuostatos.

Šito nenumačiusi valdžia atsidūrė akligatvyje. Dar blogiau - visa visuomenė tapo apsišaukėlių socialdemokratų blaškymosi įkaite. Dėl prasidėjusio švietimo kolapso ir kitų sukrėtimų pavojus iškilo pačiai nacijos egzistencinei perspektyvai.

Ar dar yra kokia išeitis? Yra. Netgi dvi. Tačiau bet kurią iš jų pasirinkus dabar jau reikėtų ekstraordinarinių priemonių.

Bevalė, prisitaikėliška, baili, savo kėdę labiausiai sauganti valdžia ir toliau įstengs tik plūduriuoti pakeliui į bedugnę. Ir, žinoma, gerai pasismaginti iš to paties jiems per didelio, o kitiems per mažo mūsų bendros nelaimės biudžeto.

Pinigų yra! Valstybę dabar bus galima marinti prašmatniai.

Delfi

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"