TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Valstybė prieš Gedvydą Vainauską

2011 11 24 9:03

"Komsomolkė" prisižaidė! Turbūt žinote, kokį leidinį internautai vadina šiuo žodžiu.

Labiausiai komfortiška būtų prisidėti prie tų, kurie džiūgauja, juolab kad Lietuvoje dar reikėtų gerokai paieškoti žinomo ir savo poziciją turinčio žmogaus, kurio šis leidinys nebūtų sudirbęs. Vien ko vertas VSD pulkininko Vytauto Pociūno puolimas, kai buvo išniekintas net žuvusio žmogaus atminimas. Ir dėl ko? Dėl to, kad reikėjo gelbėti "berniukus", kurie, anot telefonu neatsargiai prasitarusio dujų tarpininko, "gerai dirba". Tiesa, tie "berniukai" tuo pačiu metu patarinėjo ministrui pirmininkui ir vadovavo valstybės saugumui, taigi žaidė dvigubą žaidimą, nukreiptą prieš savo šalį.

Jau vien dėl to šiandien lyg ir nederėtų krimstis, kad tokiam laikraščiui iškilo pavojus.

Tačiau "Lietuvos rytas" atsidūrė prie liepto galo toli gražu ne dėl čia paminėto pavyzdžio. Nebent būtų įsikišusi apvaizda ar Klaso pelenai jau belstųsi į širdis, bet šį sykį tai palikime ramybėje.

"Lietuvos rytas" buvo vienas iš nedaugelio krašto leidinių, kurie sau leisdavo itin aštriai ir nepagarbiai kritikuoti valstybės vadovę. Net ir tuomet, kai pašlijo finansiniai reikalai ir trečdalį jo akcijų perėmė "Snoro" banko įkurta įmonė, laikraščio tonas prezidentės atžvilgiu nepakito. Turint omenyje vis dar nemažą jo įtaką, taip pat žinomą Dalios Grybauskaitės nepakantumą kritikai, ši aplinkybė šiandien įgyja išskirtinę svarbą, ir ne tik žiniasklaidai ar žodžio laisvės gynėjams.

Jeigu "Lietuvos rytas", tvirtindamas, kad "Snoro" banko nacionalizacija yra kerštas už kritiką, bent iš dalies teisus, tuomet mes turime reikalą su dar neregėtu reiškiniu. Net jeigu tai ir būtų tik viena iš daugelio galimų priežasčių. 

Ligi šiol tie, kurie įkyrėdavo galingiesiems, buvo auklėjami teismuose ir verčiami atsikratyti vieno ar kito neįtikusio žurnalisto, jiems būdavo užsukamas biudžetinių ir europietiškųjų lėšų kranelis, prieš juos būdavo metamos mokesčių inspekcijos ar net saugumiečių pajėgos, masiškai dalijamos sankcijos klausytis redaktorių ir žurnalistų telefonų pokalbių. Tačiau ligi šiol dar nebuvo taip, kad dėl to būtų nacionalizuotas neįtikusį laikraštį turintis bankas. Maža to, surizikuota visa šalies finansų sistema! 

Dėl to, kad kažkoks leidinys gadina įvaizdį? Absurdas, šito negali būti...

Iš tikrųjų vargu ar gali. Bet štai kelios savaitės prieš "Snoro" perėmimą "Lietuvos ryto" akcininkai vienbalsiai atsikratė Rimvydo Valatkos - redaktoriaus ir apžvalgininko, kuris du dešimtmečius buvo laikraščio veidas. Kas privertė staiga išdavikiškai nusigręžti net ir tuos iš bendražygių, kuriuos R.Valatka laikė artimais draugais? Tai jis, kaip padorus ir garbingas vyras, korektiškai nutylėjo.

Tačiau tuo metu portalas Alfa.lt paskelbė stulbinamą priešistorę - kad vienas iš Lietuvos banko vadovų, apsilankęs inspektavimo metu įkliuvusiame "Snoro" banke, šio vadovybei neva užsiminė, jog aptiktos problemos galėtų būti sumažintos, jeigu būtų išspręstas R.Valatkos klausimas. Ir nors Lietuvos banko atstovas šią žinią kategoriškai paneigė, klaustukas liko. Abejones skatina ir ta gerai žinoma aplinkybė, kad Lietuvos bankui, kontroliuojančiam komercinių bankų veiklą, vadovauja buvęs dabartinės prezidentės rinkimų štabo vadovas. Tačiau jeigu tai, kas kalbama apie R.Valatkos pašalinimą, turi pagrindo, tai jau būtų ne vien persekiojimas už kritiką. Tai reikštų, kad buvo žaidžiama banko likimu ir kad tą žaidimą šiandien apmoka žmonės.

Turbūt visos tiesos apie "Snoro" nacionalizaciją mums dar teks palūkėti. Matyt, ši tiesa, kaip tai įprastai būna, ir šį sykį slypi kažkur apie vidurį - ir bankas "Snoras" buvo įklimpęs, ir "Lietuvos rytas" - įgrisęs. Tačiau niekas nebūtų ryžęsis vien dėl laikraščio kritikos nusavinti banko - tai tvirtindamas "Lietuvos rytas" ne tik susireikšmina, bet ir klaidina skaitytojus. Jis kur kas daugiau laimėtų, jeigu bent dabar būtų atviras ir sakytų viską, ką žino. Bet ligi šiol - nė vieno "Snorui" nepalankaus fakto. Matyt, kažkas kliudo. 

Kad ir kaip susiklostytų įvykiai, "Lietuvos rytas" tikriausiai nežlugs. Tačiau jo įtaka dar labiau apmenks. O su juo, kad ir kaip būtų keista, apmenks ir visos žiniasklaidos. Vien todėl, jog nuo šiol bus žinoma, kad užtenka kritikai peržengti tam tikrą ribą, ir atsakas gali būti triuškinamas. Niekuomet nemėgau pritemptų paralelių, bet šį sykį tai, kas nutiko didžiausiam Lietuvos dienraščiui, iš tikrųjų primena kadaise itin populiaraus Rusijos NTV kanalo likimą: jis buvo atimtas iš oligarcho Vladimiro Gusinskio, perduotas "Gazprom" ir taip pagaliau sutramdytas. 

Taigi metas ne juokais susirūpinti - net jeigu "Lietuvos rytas" ir labai nepatinka.

O tiems, kas jaučia nenugalimą antipatiją Lietuvos žiniasklaidai, siūlau prisiminti garsųjį Milošo Formano filmą "Visuomenė prieš Larį Flintą" ir jo pagrindinę mintį: pornografiniai leidiniai - tai ta kaina, kurią visuomenė privalo mokėti už laisvą žodį. Bus uždrausti pornografiniai leidiniai - anksčiau ar vėliau bus uždrausta ir laisvoji spauda.

"Oskaro" laureatas M.Formanas, ligi Jungtinių Valstijų gyvenęs komunistinėje Čekoslovakijoje, yra tas asmuo, kuris žino, ką sako.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"