TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Valstybė remia turtuolius ir veltėdžius

2016 08 13 6:00

Vis mažiau jaunų žmonių ryžtasi kurti šeimas ir gimdyti vaikus, pasididžiavimas savo šalimi nyksta. Nereikia būti sociologu, kad konstatuotum šias paprastas tiesas.

Politiniai skandalai su teisėsaugos institucijų savavaldžiavimo kvapeliu, kasmet dramatiškai didėjanti emigracija ir pasiliekančių piliečių nusivylimas liudija, jog valdžia turi imtis ryžtingų veiksmų šiam inertiškam procesui sustabdyti. Žinoma, jau ne ši valdžia, nes iš jos jokio proveržio nebesitikima. Net naujas socialinis modelis – svarbiausias šios Vyriausybės kadencijos vadovo tikslas, atrodo, bus palaidotas neribotam laikui. Trūksta ryžto, politinės valios, sutarimo. Lietuvos gyventojai visa tai mato ir laukia permainų, bet kartu supranta, kad valdžia joms per silpna.

Mato žmonės ir liūdnus statistinius skaičius: vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje į rankas – 748, bazinė pensija – 112, vidutinė pensija – 266 eurai. Mato ir tai, jog daugelis negauna net to vidutinio atlyginimo, o štai kai kurie mūsų šalies piliečiai pareiškia, kad gali sau leisti dirbti už maždaug 2 tūkst. eurų, nors yra verti didesnio atlygio. Kai minimali alga – 380 eurų, žmonės džiaugiasi radę vietą „valdiškame“ darbe, nes čia gauna apie 600 eurų.

Tačiau jie mato, kaip dalis išrinktųjų mėgaujasi prabangiomis atostogomis užsienyje kelis kartus per metus, pramogomis, vilomis, jachtomis, pokyliais ir brangiomis palydovėmis – apie tai skelbia populiariausios žiniasklaidos priemonės. Lietuvos žmonės mato daug socialinės neteisybės, bet jie kantrūs. Ypač kantrūs mūsų senjorai, nes kitose Europos Sąjungos šalyse net sarmata užsiminti, kad pensininko senatvės garantija – vos kiek daugiau nei 100 eurų. Ar valdžios žmonėms ne gėda apie tai pasakyti savo kolegoms ES?

Sakysite, dirbkite, sukitės ir susikursite geras gyvenimo sąlygas? Tačiau realybė tokia, kad dirbanti šeima dažnai vos suduria galą su galu, o štai niekur nedirbantys du jauni žmonės, auginantys du mažus vaikus, džiaugiasi, kad jų mėnesio pajamos iš valstybės siekia 800 eurų. Jiems paranku nuolat registruotis darbo biržoje, retkarčiais išvažiuoti padirbėti į užsienį, nes savo kaime, pas ūkininkus, jau „neapsimoka“ triūsti. Dirbsi neoficialiai – už valandą sunkaus darbo gausi apie 5–6 eurus, įsidarbinsi oficialiai – prarasi visas pašalpas.

Turtingų laikų Lietuvoje sulaukėme! Kaime neapsimoka dirbti, daržų, gyvulių auginti, nes pragyvenimą užtikrina valstybė, o pramogoms galima prisidurti nelegaliu darbu. Ir už pašalpas šiukštu nevalia versti atidirbti. Visi šie piliečiai labai gerai žino, kas jiems priklauso (maisto paketai, pašalpos) ir kas nepriklauso.

Visi tai mato ir visi tyli. Mato ir dirbančios, dorai vaikus auginančios šeimos. Tačiau joms tenka tik pareigos. Jei valdžia sumanys daugiau mokesčių, juos irgi mokės. Jau dabar visi kur kas daugiau moka už maistą, būtiniausias buities prekes, nors valdžia „nepastebi“, kad per pastaruosius metus daug kas pabrango.

Tačiau padoriai gyvenančius žmones labiausiai erzina tai, kad valstybės pinigai dalijami visai jų nevertiems asmenims. Bet kuris darbuotojas, paklaustas, kas turėtų būti kitaip, atsakytų: už bet kokias pašalpas privalu atidirbti, asocialių šeimų vaikams, kad jie nebadautų, reikia organizuoti tiesioginį maitinimą. Ir municipalinių valgyklėlių atsirastų, ir vaikai nebadautų. Įdarbinti jų gimdytojai irgi turėtų mažiau laiko lėbauti kaimų baruose, kuriuose jau nuo pat ryto gausu lankytojų. Regis, sprendimai paprasti, tačiau trūksta stiprios valdžios, kuri juos priimtų.

Štai keletas elementarių pavyzdžių, kaip demografinius ir socialinius klausimus sprendžia mūsų kaimynai lenkai. Lenkijos vyriausybė pristatė planą 500+, pagal kurį kiekviena šeima gaus 113 eurų paramą už antrą ir po jo gimusį vaiką. Ambicingas planas, reikalaujantis didelių valstybės išteklių, tačiau tai – tikra parama kiekvienai šeimai, ypač tiems, kuriuos vadiname vidurine klase. Kitas pavyzdys – kiekvienos savivaldybės valdžiai leista savo iniciatyva steigti vadinamuosius vaikų klubus (jie atlieka vaikų darželio, popamokinės veiklos būrelių funkcijas), skiriant šiems 20–50 proc. paramą. Lenkijos vyriausybė supranta, kad parama šeimoms nesibaigia vien finansinėmis paskatomis, tad yra sukurtas ištisas socialinių paslaugų mechanizmas: ankstyvojo ugdymo įstaigų prieinamumo, vaikų darželių. Savivaldybės investuoja ne į pramogų kompleksus, o į vaikų darželius, kad juos galėtų lankyti visi mažieji.

Lenkijoje įdiegta ir gausios šeimos kortelė – daugiavaikės šeimos, turinčios tris ir daugiau atžalų, už bilietus į kultūros, sporto ir poilsio renginius moka mažiau. Gausios šeimos kortelė suteikia nuolaidą ir perkant kosmetiką, drabužius, knygas, žaislus, net degalus, naudojantis viešuoju transportu. 2015-ųjų pabaigoje Lenkijoje buvo 1,4 mln. tokių kortelių turėtojų. Tikimasi, kad ateityje jų bus 3,4 milijono. Nuostolius dėl nuolaidų verslo subjektams įsipareigojo padengti valstybė.

Lenkijos vyriausybė nepabūgo brangių sprendimų, nes yra įsitikinusi, kad investuoja į savo žmones, į esamus ir būsimus vaikus. Šios kadencijos Lietuvos valdžia pirmiausia sau pasididino atlyginimus, o lėšų šeimoms nerado.

Žinoma, valstybė neprivalo išlaikyti savo piliečių, jos pareiga – tinkamai paskirstyti surenkamus mokesčius, juolab ji negali savo rankomis kurstyti socialinės neteisybės. Valstybė turi pasirūpinti neįgaliaisiais, vaikais, seneliais, tačiau privalo ir įdarbinti tuos, kurie tikrai gali dirbti. Juk prisidengiančiųjų tariama negalia ar negalėjimu dirbti Lietuvoje tikrai apstu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"