TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Valstybės paunksnėje

2011 06 15 0:00

Ką reiškia, kai Seimo vicepirmininkas paskiria siekiu užvaldyti valstybę faktiškai apkaltintą, svetimos, tegu ir oficialiai draugiškos šalies jėgos struktūroms kraštą išnuomoti bandžiusį asmenį savo patarėju, kuris, beje, ir turės patarti, kaip tą valstybę valdyti?

Ačiū Dievui, gyvename nebe 2006-aisiais, kai toks sprendimas iš esmės būtų reiškęs dar vieną žingsnį į absoliutų klikos, vėliau pramintos "valstybininkų" vardu, įsigalėjimą. Šiuo metu ilgamečio liberalo, o prieš tai centristo Algio Čapliko sumanymas pravėdinti buvusio vieno iš "valstybininkų" lyderio Dainiaus Dabašinsko kailį Seimo erdvėse greičiau primena iškentėtą - išnešiotą viltį pagaliau tapti bent trumpam reikšmingam ir įtakingam. Na, kaip savo laiku buvo generalinis prokuroras - Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, per jo pilkuoju kardinolu vadintą jėgos struktūrų ir, anot gandų, jų sukauptų "kompromatų" valdytoją Alvydą Sadecką, ar įsivaizdavo esąs premjeru patapęs Gediminas Kirkilas, prisiplakęs prie įtakas valstybei besidalijusių veikėjų.

Šiuo atveju A.Čapliko sprendimas iš tiesų labiau primena G.Kirkilo žingsnius. Ilgą laiką buvęs antrosios sudėties žaidėjas - nuo Centro sąjungos, vadovautos Romualdo Ozolo, laikų, ir vėliau, kai prie liberalams perleistos jungtinės organizacijos vairo stojo Rolandas Paksas, Artūras Zuokas ir net Gintaras Babravičius - A.Čaplikas vis dėlto neslėpė už save didesnių ambicijų. Kaip, tarkime, 2000-aisiais, kai turbūt vienintelis tuo metu prezidentinei (Valdui Adamkui dirbusiai ir netrukus kaip musei iš barščių išdrėbtai) Centro sąjungai pranašavo triuškinančią pergalę Seimo rinkimuose, o sau asmeniškai - mažų mažiausiai ministro postą. Ir net buvo subūręs visą komandą, turėjusią kartu užlipti ministerijos laiptais.

Ta komanda, kaip ir visa Centro sąjunga (kas, kalbant apie partiją, esu iki šiol tikra, buvo viena didžiausių rinkėjų padarytų klaidų) liko už borto, o A.Čaplikui didžiavalstybines ambicijas teko pamiršti ketveriems metams. Ar, teisybės dėlei, aštuoneriems, nes po 2004-ųjų Seimo rinkimų jam toliau teko lindėti už platesnių pečių.

Kažkada - prieš penkerius metus - taip pat dideles ambicijas puoselėjęs G.Kirkilas, nusprendęs ilgiau nebelaukti, stojo į atvirą kovą su savo partija. Ir laimėjo - pusantriems metams, kol buvo nušluotas galutinai. Jo užnugariu buvusi klika - vedžiojusi jį lyg marionetę, nors G.Kirkilas, regis, ilgai tikėjo, kad yra atvirkščiai - smūgį gavo tuo pat metu, kaip ir pačių sukurtas premjeras.

Smūgio būta išties stipraus, ir, deja, ne iš tos pusės, kuri šiuo metu linkusi prisiimti nuopelnus. Būtent prezidentė Dalia Grybauskaitė, 2009-aisiais stojusi prie valstybės vairo, akivaizdžiai įvertinusi nesisteminio vadovo Rolando Pakso nuopuolio pamokas, pirmiausia ėmėsi tvarkyti tuos, kurie jautėsi tvarką viską. Kitaip nei R.Paksas, beje, pats pripažinęs, kad tai buvo viena didžiausių jo klaidų, D.Grybauskaitė pirmiausia pakeitė įtaka užsižaidusius Valstybės saugumo departamento vadovus - tarp jų ir D.Dabašinską. Vėliau smūgis buvo suduotas ambasadose užsieniuose įsitaisiusiems klano lyderiams, jau įpratusiems gyventi pagal principą: valstybė - tai mes.

Daugiau kaip metų klanui prireikė suvokti, kad komentatorių amsėjimas, esą prezidentė nėra ta prezidentė, kuri gali vienyti tautą, nėra veiksmingas. Naudingiems veiksmams reikia postų, o jų kaip ir neliko. Atsistoti prie valdžios bandyta per Arūną Valinską - pamenate, tais laikais, kai, padėtas į Seimo pirmininko kėdę, jis patarėju valstybės klausimais įdarbino klano pėstininkėlį Petrą Vaitiekūną.

Dabar, regis, pasirinktas kitas posto turėtojas: A.Čaplikas. Labiau sisteminis nei A.Valinskas, ir toks pat įtakos ištroškęs, kaip G.Kirkilas. Suburti grupelę jis - kodėl ne? - gali. Ir išbandyti žaidimą, prieš penkerius metus premjeru padariusį G.Kirkilą, taip pat gali.

Tik D.Dabašinskas - vis dėlto ne Albinas Januška, subtilaus intelektualaus žaidimo virtuozas. Ir buvusio įtakingiausio saugumiečio palaikymo komanda veikia pernelyg šiurkščiai. Senais metodais, kurie jau lyg ir turėtų būti palaidoti KGB aukų muziejaus rūsiuose. Su stipriu puvėsių kvapu, jaučiamu kiekvienam, norinčiam gyventi valstybėje, o ne klano šešėlio paunksnėje.

Taigi, regis, A.Čaplikui ir vėl nepasisekė - pasamdė iš turgaus einantį..

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"