TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Valstybės tarnybai reikia „slapto pirkėjo“

2014 07 17 6:00

Ir prezidentės, ir premjero lūpose pastaruoju metu vėl skambėjo žinia, kad korupcija yra viena didžiausių Lietuvos bėdų, kaip žinome, labiausiai jaučiama gydymo įstaigose ir savivaldos institucijose. Daug mažiau aptariama, tačiau nuolat sutinkama problema yra ir nepagarbus, neretai net neetiškas biurokratų elgesys su besikreipiančiais piliečiais. Abu šie reiškiniai stiprina žmonių nepasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis.

Padėčiai nesikeičiant nuolat ieškoma naujų sprendimų. Vienas tokių - tikėtina, greitai Seimą pasieksiantis siūlymas tikrinti valstybės tarnautojų atsparumą korupcijai tam tikrais pareigūnų sąžiningumo ir darbo etikos testais. Siūlymo esmė paprasta – pas valstybės tarnautoją ateina pilietis, kuriam reikia institucijos pagalbos, leidimo ar informacijos, ir mėgina atsilyginti papildomai arba kitaip neteisėtai (palikime vietos vaizduotei) bando paveikti jį priimantį darbuotoją. Toks „klientas“ šiuo atveju veikia pačios institucijos vadovo ar kitos už tarnautojų patikrą atsakingos tarnybos nurodymu. Iš darbuotojo reakcijos galima sužinoti, kaip šis žmogus elgtųsi tikroje situacijoje, gavęs tikrą kyšio siūlymą ar tiesiog turėdamas mandagiai priimti pagalbos ieškantį pilietį. Gali būti tikrinama ne vien tarnautojų korupcija, bet ir darbo etika, elementarus mandagumas, geranoriškumas ar arogancija. Lietuvoje dažnai girdime, kad gyventojai pasigenda būtent žmogiško elgesio.

Iš esmės siūlomas versle taikomas ir puikiai veikiantis „slaptas pirkėjas“, dažniausiai darbdavių arba konkurentų užsakymu tikrinantis darbuotojų elgesį ir darbo kokybę. Analogija su „slaptu pirkėju“ leidžia daug ko pasimokyti svarstant galimybę taikyti panašius testus valstybės tarnyboje.

2009 metais tokio pobūdžio testus jau siūlė Remigijus Šimašius, tačiau tas projektas buvo nepriimtas supratus, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), kuriai norėta užkrauti šią atsakomybę, nepajėgi jos nešti. Iš tiesų, jei STT ir galėtų apsiimti rengti tokius testus, vargu ar reikėtų tai daryti centralizuotai.

Esu įsitikinusi, kad atsparumo korupcijai vertinimas naudingas ir inovatyvus metodas. Tačiau juo turėtų naudotis patys įstaigų vadovai. Gavę testų rezultatus jie galėtų spręsti tarnautojų likimą. Nėra reikalo valstybės tarnyboms kaupti informacijos apie tokius testus ar kad jų rezultatai turėtų teisinių pasekmių „susimaunančiam“ darbuotojui. Juk per testą paaiškėja tik tai, kaip tarnautojas galėtų elgtis realioje situacijoje, – paimtų kyšį, apšauktų atėjusį pilietį, atsisakytų padėti ar būtų paslaugus. Vadovas, vertindamas pavaldinį, turi tai žinoti, tačiau jokiu būdu nėra įpareigotas jo atleisti.

Europoje tokie tarnautojų atsparumo korupcijai testai daromi tik pavienėse šalyse. Beje, jie atsirado visai neseniai. Vengrijoje 2011 metais pradėti taikyti „sukurtų situacijų“ testai - imituojamas kyšio davimo atvejis ir panašias realias situacijas atkartojančios pagundos valstybės sektoriaus ir ginkluotųjų pajėgų tarnautojams. Testus prižiūri, sankcionuoja ir metodus nustato prokuroras. Testuojamieji arba jų vadovai iš anksto neinformuojami apie tokį tyrimą. Kaip viešumoje jau atkreipė dėmesį Andrius Kubilius, tokio principo tikrinimo sistema neseniai įdiegta ir Moldovoje, o Europos Sąjungos Tarybos teisės ekspertai puikiai ją vertina.

Žinoma, galima sakyti, kad šie testai ir taip nelengvoje valstybės tarnyboje sukurs įtampą, darbuotojų įtarumą ir panašiai. Tačiau akivaizdu, jog nerimauti turėtų tik tie tarnautojai, kurie svarsto galimybę imti ar prašyti atlygio už savo darbą arba kurie savo pareigas atlieka žemindami ir atstumdami besikreipiančius piliečius.

Priešingai, būtent į valstybės institucijas besikreipiantys gyventojai galėtų atsikratyti įtampos ir daugelio baimių. Vadovams šie testai, jei atliekami profesionaliai, per gana neilgą laikotarpį galėtų atskleisti, kurie tarnautojai yra sąžiningi ir žmones priima pagarbiai, o ne arogantiškai.

Svarbiausia, kad daug ramiau galėtų jaustis patys klientai – į valstybės duris besibeldžiantys piliečiai, turintys teisę į sąžiningai ir kokybiškai teikiamas viešąsias paslaugas. Būtent jiems, jei tokia sistema veiktų, nebereikėtų nerimauti, kad priešais sėdi kyšio laukiantis, o priešingu atveju - „niekuo negalintis padėti“ pareigūnas. Gyventojams kur kas rečiau tektų susidurti su, atrodytų, duris parodyti norinčiais, laiko neturinčiais ir nepatenkintais tarnautojais. Galiausiai pati valstybė turėtų būti suinteresuota, kad piliečiai galėtų pasitikėti jai atstovaujančiais tarnautojais.

Neteigiu, jog toks projektas yra būtinas ir privalo būti priimtas. Tačiau jei korumpuotų ar netinkamo elgesio pareigūnų baimės ir įtampos sąskaita iš netikrumo išvaduosime šalies piliečius ir savo įstaigų skaidrumu besirūpinančius vadovus, dera rimtai apsvarstyti tokią galimybę. Ar verta mokėti šią kainą, prasminga būtų apklausų ar kitokiu būdu sužinoti ir visuomenės nuomonę. Juk paprasti piliečiai visų pirma ir turėtų būti pagrindiniai tokios pataisos laimėtojai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"