TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Vardų ir pavardžių raidės

2015 06 22 16:37

Migla, kurią žada sklaidyti, o kartais tirština, prasideda nuo pavadinimo: LR Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose (kažkuriuose? visuose?) įstatymas. 

Tikslas pagal 1 straipsnį – užtikrinti vardų ir pavardžių teisinę apsaugą. Matyt, kad jų nepavogtų ar nepagadintų kokie nenaudėliai. Tačiau, kas galėtų prislinkęs nukniaukti Vasiliausko (tarkim) pavardę, nėra aišku. Vis viena saugosim, stovėsim sargyboj. Vasiliauskas liks Vasiliausku kol pats nenutars kitaip. Žmona gali pasirinkti trejaip, jos širdužė kaip vėjas ryto. Ona Marijona Vasiliauskas, Vasiliauskienė arba Vasiliauskė. Atleisk, Vytuk Vasiliauskai, amžinatilsį mano vaikystės drauge. Ta pavardė kartojasi, buvo tokia net polka.

Ne, problema kitur: kaip tą pavardę užrašyti oficialiuose dokumentuose. Jie išduodami nustatyta tvarka, kuri kol kas negerai nustatyta. Todėl reikia naujo įstatymo.

Šiame projekte, kurį Seimas jau bemaž ištobulino, tolydžio minimas „oficialus dokumentas“; tik vieną kartą šmėkšteli „asmens dokumentas“. Kas tai, kuo skiriasi nuo ano? Aiškinamajame įstatymo sąvokų straipsnyje (projekte) čia nieko neaiškinama. Pasakyta, kad jis gali būti išduotas užsienio valstybės kompetentingos institucijos. Matyt, pakaktų užsienio konsulatui (gal bent ne valstybės draudimo ar transporto institucijai) išrašyti Lietuvos asmenims kokią pseudotapatybinę kortą ar kortelę, ir pagal ją bus duodami lietuviški pasai. Nustatyta ateityje tvarka. Ši kortelė bus naujo dokumento šaltinis, taip sako įstatymo projektas. Vis dėlto tą asmens dokumento (ne „oficialaus“) sąvoką reiktų apibrėžti.

Oficialiuose dokumentuose, sako projektas, asmens vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus atvejus, kai rašomi kitokiais. Tai projektas, o toliau atvejai. Bet mums, gerbiami skaitytojai, jau paaiškėjo, kad įstatymo tikslas, ne taip kaip rašoma 1 straipsnyje, yra užtikrinti vardo ir pavardės rašmenų teisinę apsaugą. Skambesio juk nenusaugosi, čia yra ir bus įvairovė. Net oficialiausias pareigūnas gali nesugebėti svetima kalba taisyklingai ištarti. Todėl visai nuoseklu, kad rūpinamės rašmenimis. Vieni jų lietuviški, kiti lotyniški, paskui įstatyme išlenda dar nežinomi „lotyniško pagrindo“. Šie turbūt jau visai nelietuviški, jeigu atskirti, tad nė nesiūlomi. Politikos žinovai sako: tavo vardo rašmenys yra tavo nuosavybė. Saugok seife, kokie jie bebūtų.

Toliau. Lietuvos piliečio vardas ir pavardė, jeigu jis to prašo, rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (sako įstatymas); jeigu – dar viena sąlyga – neapibrėžtame šaltinyje tas vardas/ pavardė esą įrašyti būtent lotyniškais rašmenimis. Regis, ne lietuviškais. O jei neprašo? O jei išsitraukė šaltinį ne ištisai lotynišką? Moljeras pasiūlytų ir tokią įstatyminę normą: pilietis, ypač miestelėnų luomo, valdžios įstaigoje kalba proza. Jeigu pats to prašo, galbūt. Ši norma tiktų Seime.

Sudėtingiau, kai Lietuvoj atsiranda užsieniečių; bet įstatymo projektas nustato ir jiems tris extra atvejus. Šiais besinaudojantys nepiliečiai gali prašyti: įrašykite mane lietuviškais rašmenimis arba lietuviška forma (turbūt, su galūne). Neprašot, nereikia. Būk be galūnės.

Galų gale, kiekvieno asmens vardo ir pavardės rašymo tvarka (iš kairės į dešinę) bus nustatoma vardų ir pavardžių rašymo taisyklėse, kurias patvirtins Lietuvos Respublikos Vyriausybė; regis, ligi šių metų gruodžio 31 d.

Tiek žinių pagal socialdemokratų inicijuotą projektą, bet.

Jame buvo minimos ICAO vardų rašybos taisyklės, o tai reiškė, kad Lietuvoje vartotas tradicinis lotyniškai lietuviškas alfabetas – mūsų dabartinė abėcėlė – papildoma trimis europietiškais ženklais: Q, W, X. Užsieniečiams iškart ramiau, tai ir gerai. Aš juk neprašysiu, kad mano vardą rašytų su W. Žiūrėkit, aš užsienietis! Nereikia, nesu užsienietis. Tegu šis trijų raidžių papildymas vadinasi lotyniška abėcėle, o jos naudotojai verčiasi be nosinių. Dixi! Ir nulis citatų dėl simbolio WC.

Priimtų tai Seimas nebetaisydamas, kaip gebėjo parengti, ir būtų lengviau, tik vietomis linksma. Bet.

Dėl pavardžių dar vis grumiasi dvi, trys jėgos. Yra Konstitucija, yra Konstitucinis Teismas – KT. (Esame davinėję žodinių pažadų, nelabai kreipdami dėmesį į tas instancijas, todėl užsirovėm). Yra ir KT principiniai aiškinimai, ir jo būdas nusiplauti rankas: jeigu jums, Seimui, kas nors neaišku, jei stokojate žinių, atsižvelkite („negalite neatsižvelgti“!), ką pasakys Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Šią sutrumpinkim į VLKK. Ji sako: trys ICAO sistemos arba lotynų raidės gali būti naudojamos (nors romėnai W nenaudojo, tai nebent vėlesnė vokiečių Šventoji Romos imperija ir visokie nūdieniai anglosaksai su Piastų šaknies lenkais). Beje, jos naudotinos tik įgijusių Lietuvos pilietybę atžvilgiu. Kada įgijusių? Ar ir atgavusių po neteisėtai primestos okupantų pilietybės? Ar tai bus laikoma visuotiniu Lietuvos įgijimu? KT turėtų aiškinamojo darbo.

Vis dėlto pagrindinė VLKK nuostata aiški: „kitų kalbų asmenvardžius“ Lietuvos piliečio asmens dokumentuose rašyti lotyniškais rašmenimis, t.y. su trimis nelietuviškais ir be diakritinių ženklų. Lietuviškasis rašmenynas ypatingoms pavardėms bus ar gali būti papildytas Q, W, X. Lux! Įrašykim tai įstatyme – neliks tautai spėlionių apie lotynus ir lakūnus.

Skaidruma. Ir po to niekas nebeaiškins iškreiptu būdu, neva lietuviai kū – kū, jie nenori Q dėl savo amžino priešiškumo lenkams.

Kur prasideda ir baigiasi užsieniečiai bei jų šeimų ratas – jau tik detalės. Platūs barai tolesnei teisėkūrai. Tik spėkit ligi gruodžio 31-osios.

Na, ir kad nepripainiotų dar ko Seimo komitetas prieš pat balsuojant. Tokių atvejų pasitaiko: paskutinę dieną dar pataisėlę ir pirmyn. Juk jau buvo mėginta prilipdyti vietovardžius. O Marwianka prie Kauno pakeliui į Kačerginę ir Sapiegiškę - Zapyškį man kaipo vietiniam nepatiktų. Marvelė gražiau, švelniau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"