TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Varšuva ir Briuselis turi šansą rasti išmintingą sprendimą

2016 01 20 10:27

Lietuvoje daug kam šiomis dienomis nepatogu, bet nereikia vengti kalbėti apie Lenkiją. Neapsigaukime – niekas Europoje nekvestionuoja Lenkijos valstybės suverenumo. Tačiau dabartinės mūsų kaimynų valdžios, partijos „Įstatymas ir teisingumas“ vadovams atėjo laikas įvertinti šalies ateities perspektyvas ir prisiimti atsakomybę už šalyje atliekamas reformas, kurių padarinius jau matome.

Tiesa tokia, kad pirmą kartą Europos Sąjungos istorijoje pradėta Europos Komisijos stebėjimo procedūra dėl teisės viršenybės principo laikymosi būtent Lenkijoje, atsižvelgiant į jau įvykdytas Konstitucinio Tribunolo ir visuomeninio radijo bei televizijos reformas. Tai yra viena medalio pusė.

Neabejoju, kad Varšuva ir Europos Komisija turi visas galimybes bendradarbiauti ir rasti išeitį iš šios, reikia pripažinti, nekasdienės situacijos. Tačiau politiniai sprendimai turi padarinių ir mūsų kaimynų ekonomikai.

Kaip žinia, tarptautinei reitingų agentūrai „Standard & Poor's“ pabloginus Lenkijos skolinimosi reitingą, zloto kursas nusirito į rekordines žemumas per pastaruosius metus. Ekonominius reitingus, žinoma, galima atkurti. Tačiau atstatyti politinius reitingus gali užtrukti nepalyginamai ilgiau.

Dabartiniai Lenkijos valdančiųjų sprendimai turėtų tapti svarbia pamoka visai Bendrijai ir jos narėms. Europa šiandien gali ir turi padėti Lenkijai rasti kelią į priekį. Valstybės į ES įstojo prisiimdamos tvirtus įsipareigojimus dėl demokratijos, asmens laisvių principų. Nepamirškime to, nes priešingu atveju neliks nieko.

Būtų klaida, jei dabar viršų paimtų emocijos ir būtų toliau grimztama iki Antrojo pasaulinio karo skaudulių. Šių dienų Lenkijos pavyzdys rodo, kad pokarinės Europos susitaikymas vis dar yra nebaigtas reikalas. Turiu omenyje išaugusią įtampą tarp Lenkijos ir Vokietijos, bandymus klijuoti nacistų etiketes dabartinės ES lyderiams. Tai, kaip greitai prisimenami praeities baubai, yra įrodymas, kad Europa vis dar yra trapus darinys. Ypač kai kas nors stoja ginti savo asmeninių ar politinių interesų, ir iškelia juos aukščiau valstybės. Dabartinė istorija dėl Lenkijos kartu yra iliustracija, kiek svarbi yra ES kaip Europos sutaikymo ir bendro sugyvenimo garantas.

Niekas neginčija ir neginčys Lenkijos valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ sėkmės praėjusiuose rinkimuose. Jie gavo tvirtą savo piliečių pasitikėjimą, laimėjo rinkimus. Tačiau reikia pridurti, kad per rinkimus šie politikai nežadėjo nei Konstitucinio Teismo, nei Lenkijos viešojo transliuotojo reformos. Ir dėl to dabar kilo lenkų pilietinės visuomenės, ne tik tarptautinės bendruomenės susirūpinimas.

Nors Lenkija tapo pirmąja valstybe, kuriai pradėtos teisės viršenybės patikros procedūros, to nereikėtų priimti kaip pažeminimo. ES valstybes jungia partnerystė ir bendri įsipareigojimai sutarčiai. Šiandien Lenkija laiko demokratijos testą ir turi visas galimybes šį egzaminą išlaikyti. Pritariu Europos Komisijos (EK) vicepirmininko F. Timmermanso žodžiams, kad reikia dialogo, o ne polemizavimo. Partija „Įstatymas ir teisingumas“ gali pasiekti labai daug, jeigu laikysis savo pavadinime įrašytų žodžių.

Valdančiosios Lenkijos partijos pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis prieš šį antradienį Europos Parlamente vyksiančius debatus teigė nenusileisiantis ES „spaudimui“ dėl konstitucinės reformos. Vis dėlto į Strasbūrą atvykusi jo bendražygė, Lenkijos premjerė Beata Szydlo buvo nusiteikusi neaštrinti situacijos. Nors premjerė Europos Parlamente kalbėjo gana aptakiai, ji užtikrino, kad Lenkija gerai žino laisvės ir demokratijos kainą bei patvirtino, kad šalis yra pasirengusi dialogui su ES.

Matyt, nepaisant prieštaringų pareiškimų Lenkijoje aiškiai suprantama, kad be dialogo kitų išeičių nėra. Atsirado šiokia tokia ramybė, kas yra gerai. Ar pavyks Lenkijai įtikinti ES institucijas – dar parodys laikas.

O kalbant apie Lietuvos ir Lenkijos dvišalius santykius, mes norėtume savo draugus matyti tvirtai žengiančius demokratijos keliu ir besilaikančius laisvo žodžio principų. Turime daug svarbių bendros istorijos momentų. Supratimas ir teisingas žodis iš kaimynų pusės dažnai padeda. Ne laikas ieškoti pasiteisinimų, todėl kviesčiau ir Lietuvos vadovus, valdančiuosius išsakyti savo poziciją, nesislėpti krūmuose.

Bendros kovos už laisvę priminimas yra kelrodė žvaigždė ir geriausias pavyzdys, kaip šiandien turėtume elgtis. Dėl bet kokio paslydimo būtų džiūgaujama Rytuose, ir mums to tikrai nereikia.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"