Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Varšuvos lošimas su Minsku

 
2017 01 07 6:00

Buvęs Lenkijos diplomatas, o dabar analitikas ir publicistas Witoldas Juraszas viename interviu pasakė, kad Vakarams pradėjus kalbėtis su Aliaksandru Lukašenka, Lenkija visada paskutinė prisideda prie šio dialogo, o Vakarų ir Baltarusijos santykiams atšalus, ji būna pirma, kuri įveda sankcijas, nukreiptas prieš prezidento A. Lukašenkos režimą. Dėl to, anot W. Juraszo, Lenkija labai daug ko netenka.

Prieš daugiau nei metus Vakarai pradėjo naują santykių su oficialiuoju Minsku gerinimo etapą. Panaikintos sankcijos, padažnėjo oficialių abiejų šalių pareigūnų vizitai Baltarusijoje ir Vakaruose, vyksta derybos su Tarptautiniu valiutos fondu dėl kredito Baltarusijai. JAV su Baltarusija pasirašė bendradarbiavimo gynybos srityje planą ir savo atstovybėse Minske bei Vašingtone atkūrė gynybos atašė pareigybes. Panašią bendradarbiavimo sutartį su Minsku šiemet pasirašė Latvija. Visa tai daroma tam, kad Baltarusija galutinai nepatektų į Rusijos įtakos sferą ir būtų sukurta tam tikra buferinė zona, sauganti nuo Rusijos potencialios karinės ekspansijos į Vakarus.

Iš tiesų pastaraisiais metais Baltarusijos ir Rusijos santykiai buvo labai įtempti. A. Lukašenka neleido Baltarusijos teritorijoje statyti Rusijos karo aviacijos bazės, neprisidėjo prie naujojo Maskvos šaltojo karo su Vakarais, nesutaria su Rusija dėl naftos ir dujų importo bei tranzito per Baltarusijos teritoriją. Prieš kelias savaites A. Lukašenka be jokių paaiškinimų boikotavo Eurazijos sąjungos atstovų susitikimą Sankt Peterburge. Tuo tarpu Rusijos valstybinėje žiniasklaidoje, ypač televizijoje, vis dažniau pasirodo kaltinimų Baltarusijai ir A. Lukašenkai antirusiškumu ir esą žengiant tuo pačiu keliu, kaip ir Viktoras Janukovyčius Ukrainoje.

Nemažai A. Lukašenkos aplinkos žmonių ir jam palankių analitikų bando dramatizuoti šią situaciją. Jie kalba apie šių metų rudenį vyksiančias bendras su Rusijos kariuomene pratybas „Zapad 2017“ prie Lietuvos ir Lenkijos sienų. Į ankstesnes pratybas „Zapad“ Rusija į Baltarusijos teritoriją įveždavo apie 4000 karių, o šiemet ji nori siųsti 4200 karinių vagonų, tai iš esmės reikštų visos armijos permetimą į Baltarusijos teritoriją. Maža to, per pastarąjį A. Lukašenkos apsilankymą Maskvoje Vladimiras Putinas jam esą pateikė ultimatumą: arba jis visiškai priderina savo užsienio politiką prie Maskvos linijos, arba bus nuverstas. Šių versijų autoriai net yra numatę tam tikrą scenarijų. Bendros Baltarusijos ir Rusijos kariuomenių antiteroristinių operacijų pratybos parodė, kad Rusija į Baltarusijos teritoriją gali permesti desantininkų su vėliavomis „balta, raudona, balta“ (suprask, opozicinius partizanus), kurie įvykdytų teroro išpuolį prieš A. Lukašenkos režimą, arba atsiųsti Rusijos pareigūnų ir kompanijų ir taip priversti Minską pasikviesti į pagalbą tvarkai įvesti (arba Rusijai pačiai pasisiūlius) Rusijos kariuomenę. Tai neva gali vykti šių metų rudenį per pratybas „Zapad 2017“.

Dauguma Vakarų valstybių į tokias teorijas žiūri santūriai (nors visiškai jų nenurašo) ir santykius su Baltarusija gerina atsargiai, o Lenkija, galbūt norėdama ištaisyti W. Juraszo įvardytas klaidas, galbūt iš desperacijos pateikti bent vieną „Intermarrum“ politikos sėkmės istoriją, patikėjo šiomis kalbomis ir visomis jėgomis bando iš A. Lukašenkos režimo padaryti savo sąjungininką.

Prasidėjo Lenkijos politikų vizitai Baltarusijoje. Lenkijos ekonomikos ir finansų ministras Mateuszas Morawieckis kalbėjo su Baltarusijos valdžia apie Lenkijos kompanijų dalyvavimą privatizuojant Baltarusijos valstybines įmones, Astravo atominės jėgainės elektros importą (kas mažai tikėtina) ir Baltarusijos firmų įtraukimą į Varšuvos akcijų biržą. Lenkijos senato pirmininkas Stanisławas Karczewskis, lankydamasis Baltarusijoje, spėjo ne tik užsiminti apie lenkų mažumos ir istorinius klausimus, bet ir oficialiai apsilankyti nedemokratiškai išrinktame Baltarusijos parlamente bei leptelėti, kad A. Lukašenka yra „šiltas žmogus.“

Tačiau atrodo, kad daugiausia pasekmių turėjo Lenkijos užsienio reikalų ministro Witoldo Waszczykowskio vizitai Minske. Lenkijos ir Baltarusijos opozicinėje žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad W. Waszczykowskis per susitikimą su Baltarusijos opozicijos atstovais pasakė, jog dabar Varšuva plėtos santykius su oficialiuoju Minsku, o opozicija nustumiama į antrą planą. Taip pat Lenkijos spaudoje pasirodė gandų, kad A. Lukašenka Lenkijai mainais už opozicinio kanalo „TV Belsat“, kurį finansuoja Lenkija, uždarymą siūlo leisti Baltarusijoje transliuoti Lenkijos valstybinės televizijos kanalus.

Praėjęs mėnuo parodė, kad ši informacija visiškai atitiko tiesą. Lenkijos užsienio reikalų ministerija finansavimą „TV Belsat“ sumažino daugiau nei dviem trečdaliais, o tai reiškia jo likvidavimą. Vietoj jo bus sukurtas atnaujintas kanalas „TV Polonia“, kuris turės ir baltarusiškų laidų. Būtent šis kanalas bus transliuojamas Baltarusijoje su A. Lukašenkos palaiminimu. Į klausimą, kaip šią televiziją žiūrėti baltarusiams, kurie nemoka lenkų kalbos, W. Waszczykowskis jam įprastu arogantišku stiliumi atsakė, kad „ai, tai išmoks“.

Akivaizdu, kad Lenkija labai rizikuoja vykdydama tokią politiką Baltarusijos atžvilgiu. O kas bus, jei visa tai nepavyks? Kas bus, jei A. Lukašenka dėl kokių nors priežasčių staiga nuspręs vėl keisti kursą ir tapti uoliausiu Rusijos vasalu? Tuomet lenkiškos televizijos transliacijos Baltarusijoje greitai liautųsi, o Lenkija liktų be vieno didžiausių ir svarbiausių savo minkštosios galios įrankių. Geopolitiškai lošti su A. Lukašenka verta, bet to pasekmė neturi būti savų pajėgumų mažinimas. Atrodo, kad Lenkija vėl padarė seną, Lietuvai nesvetimą klaidą, apie kurią daug kalbėjo minėtas W. Juraszas, – visas viltis sudėjo į vienus Baltarusijos atstovus, užuot turėjus subalansuotą politiką su dideliu įrankių bagažu, kuri užtikrintų konkrečių nacionalinių interesų įgyvendinimą Baltarusijoje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"