TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Veidu į Kristų

Advento liturgijoje nuolat sutinkame tris asmenybes. Pranašą Izaiją, skelbiantį ateisiantį Dievą, kuris surinks savo tautą ir rūpestingai ją globos. Tada girdime Jono Krikštytojo balsą, kviečiantį tiesinti kelius, nulyginti kalnus ir sutikti ateinantį Viešpatį. Galiausiai, ketvirtą Advento savaitę regėsime Dievo motiną Mariją, savo įsčiose nešiojančią tą, kurį Dievas pažadėjo atsiųsti...

Šv. Lukas savo Evangeliją rašė, kai nuo Kristaus prisikėlimo jau buvo praėję apie 30 metų. Nurodydamas konkrečias aplinkybes, jis stengėsi Jėzaus asmenį priartinti prie tuomečio pasaulio istorijos įvykių. Šie įvykiai neatsiejami ir nuo Jono Krikštytojo, Jėzaus pirmtako, asmens, kuris pasirodo tarp pranašystės ir pažado įvykdymo. Kas yra Jonas Krikštytojas? Kas šis neįtelpantis į rėmus asmuo, kuris, paties Kristaus žodžiais tariant, iškyla aukščiau už kiekvieną pranašą, bet kartu yra mažiausias dangaus karalystėje (Mt 11, 9–11)?

Tai klausimas, kurį kėlė ir Jeruzalės kunigų bei levitų pasiuntiniai: „Gal tu Mesijas? Gal Elijas? O gal pranašas?“ Jie nežinojo, nei kas jis yra, nei kokią reikšmę turi jo krikštas. Kadangi prisispyrę reikalavo pasakyti, Jonas jiems atsakė pranašo Izaijo žodžiais: „Aš – tyruose šaukiančiojo balsas“ (Lk 3, 4).

Svarbu pabrėžti ir tai, kad Jonas, nors ir vadinamas pranašu, yra visai kitoks nei dauguma Senosios Sandoros pranašų. Jie tiesė kelius Dievui tik savo žodžiais, bet joks pranašas nėjo pirma Dievo kelio jam ruošti. Tuo metu Jonas ne žodžiais – kaip Izaijas, Jeremijas, Malachijas, – bet pats eina pirma Viešpaties. Iš tiesų, su Jonu prasideda naujas tarpsnis, kai pranašavimas žodžiais baigiasi, nes jų turinys jau įsikūnijo. Su Kristaus įsikūnijimu ateitis virto dabartimi. Todėl Jonas nėra pranašas ateities skelbėjo prasme, bet greičiau dabarties atskleidėjas.

Jonas Krikštytojas yra Kristaus pirmtakas, kelio tiesėjas ateinančiam Viešpačiui. Tai jo misijos ir veiklos prasmė bei jo pašaukimo esmė. Ta misija buvo numatyta dar jam negimus: „O tu, vaikeli, būsi vadinamas Aukščiausiojo pranašu, nes eisi pirma Viešpaties jam kelio nutiesti“ (Lk 1, 76). Tai atskleidžia vieną svarbų dalyką: Jonas Kristaus pirmtaku ne tapo, bet gimė. Eiti pirma Viešpaties ir paruošti jam kelią yra Jono egzistencijos esmė bei prasmė. Tai pats giliausias, vienintelis jo pašaukimas. Jonas yra Kristaus pirmtakas ne ta prasme, kad jis truputį anksčiau negu Kristus pasirodė Jordano pakrantėse, pradėjo krikštyti ir pakrikštijo patį Jėzų. Jono, kaip pirmtako, vaidmuo slypi kur kas giliau.

Ką reiškia būti pirmtaku?

Pirmtaku paprastai vadiname žmogų, kuris eina kito priekyje. Paskui jį žygiuoja kitas, kuriam jis tiesia arba ruošia kelią. Pavyzdžiui, karalius siunčia pirma savęs šauklį, kad šis paskelbtų jo atėjimą ir jį paruoštų. Karo vadas siunčia kaip pirmtakus žvalgus, kad jie pamatytų priešo kariuomenės išsidėstymą, ir pan. Kiekvienu atveju pirmtakas eina jį siuntusiojo priekyje. Kitaip tariant, jis žygiuoja nugara į jį pasiuntusįjį. Bet ar šitaip suprasta pirmtako sąvoka tinka Jonui Krikštytojui?

Iš tiesų, Jono ir Jėzaus asmenybės, lygiai kaip ir jų misijos, yra neatskiriamos viena nuo kitos. Dievas pašaukia Joną iš tyrų tuomet, kai Kristus pradeda viešąjį gyvenimą. Jono misija taisyti Viešpačiui kelią prasideda tuomet, kai Viešpats jau žygiuoja per pasaulį. Jonas nevaikščioja po Palestinos miestus, o eina prie Jordano, nes prie Jordano artėja ir Kristus. Ir štai ant šios upės krantų Jonas pasitinka Išganytoją, pasitinka jį kaip atėjęs truputį anksčiau, jo laukęs ir sulaukęs. Šią valandą Jono pasiuntinybė pasiekia aukščiausią laipsnį.

Taigi laiko atžvilgiu Jonas yra ne Kristaus pirmtakas, bet Kristaus amžininkas. Santykių atžvilgiu Jonas nėra Kristaus mokinys, todėl neina pirma savo Mokytojo, kad paruoštų šiojo atvykimą, kaip tai darydavo apaštalai. Jonas negali būti lyginamas ir su karalių bei karo vado pasiuntiniais. Jei Jonas rodomas kaip tas, paskui kurį eina Kristus, tai jo misijos prasmė yra iškreipiama. Iš tiesų Jonas nevaikščioja nugara į Kristų, o Kristus neseka paskui Joną. Jono ėjimas „Viešpaties akivaizdoje“ yra visiškai kitokio pobūdžio: Jonas eina veidu į Kristų; jis eina Kristaus pasitikti.

Pirmtakas yra tas, kuris savo gyvenimu rodo į Kitą. Tik tas, kuris neskelbia savęs, neužstoja savimi Ateinančiojo ir net pasitraukia, kad Jį praleistų, ruošia kelią Kristui. Panašiai kaip Jonas Krikštytojas, ir mes turime rodyti ne save, ne kitus, o Jėzų. O kad rodytume ateinantį Jėzų, Dievo Žodį turime ne vien išgirsti, bet ir atpažinti, išskirti iš kitų balsų ir priimti į savo namus, į savo širdis, į visą savo gyvenimą, nes dažnai Jis ateina ten, kur mažiausiai jo laukiame, ir tada, kai mažiausiai tikimės su juo susitikti.

Kazimieras Milaševičius OSB – kunigas, Palendrių šv. Benedikto vienuolyno prioras

DALINKIS:
0
1
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"