TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Vėliavos kyla, kartelės leidžiasi

2014 11 22 6:00

Prieš kelias dienas sostinėje duris atvėrė paskutinė, trečia, šiuolaikinės lietuvių dailės kvadrienalės „Dailė ant vėliavos stiebo“ paroda. Galima susipažinti su pastarųjų ketverių metų pasaulio ir vietos lietuvių kūrybiniu arsenalu.

Nuošaliau stovintys meno proceso stebėtojai lyg dygūs kaktusai Lietuvos dailininkų sąjungos periodines apžvalgines parodas iš anksto pakrikštija „suneštinėmis“. Esą menininkai į jas veža tai, ką tuo metu turi po ranka. Ir tik maža ekspozicijos dalis kaip nors įprasmina pagrindinę renginio temą. Patekę į parodą autoriai, suprantama, būna patenkinti, nebent tyliai paburba dėl neverto kaimyno. O nepakviestieji - tie jau piktinasi viskuo.

Išties kvadrienalėms, trienalėms trūksta inovatyvių, originalių koncepcijų. Dažniausiai jų kuratoriai, meno vadovai renkami iš sąjungos narių. Jie pasiūlo gana aptakią parodos temą, kad kuo daugiau autorių įveiktų atranką. Galutinis žodis priklauso Meno tarybai. O joje - tie patys menininkai, kurių noras aiškus - dalyvauti parodoje. Permainų jiems nereikia. Iš esmės tokiems labiau paranki liberali koncepcija.

Deja, formaliai sudarytos parodos atrodo silpnos, nesudomina žiniasklaidos, o kultūrinėje spaudoje nuolat sulaukia kritikos. Kai norima parodyti daug, meninės kokybės kartelė ima leistis.

Dailininkų sąjunga turi nemažą kūrybinį ir finansinį potencialą, galėtų samdyti nepriklausomus, patyrusius kuratorius, kurie nepabūgtų iššūkių, atsakomybės. Nebijotų, jei reikia, net susipykti su autoriais. Būtina ir itin rimta dalyvių atranka - pagal žanrus, darbų stilių, pagrindinę temą. Žinoma, atsirastų rizika, kad trečdalis ar net pusė žuvelių neįveiktų nerštavietės slenksčio. Kiltų sąmyšis. Atmesti sąjungos nariai piktintųsi, esą organizacija jiems neatstovauja, negina interesų. Pažangi tokių renginių koncepcija, brangūs projektai sugriautų Dailininkų sąjungos hierarchiją, kėsintųsi į pačią struktūrą. Atverdamas langą gaiviems vėjams visada rizikuoji būti išpūstas lauk.

Kita problema - sostinėje labai stinga menui eksponuoti tinkamų erdvių. Užsimojus rengti didesnę parodą, kaskart juntamas talpių salių poreikis. Štai ir šįkart teko kraustytis į tris - Vilniaus gynybinės sienos bastėją, „Arką“ ir Dailininkų sąjungos galeriją. Prieš penkerius metus antroji lietuvių dailės kvadrienalė vyko „Litexpo“ rūmuose. Tačiau vargu ar mugėms pritaikytos salės gali svetingai priimti visus meno kūrinius... O su Šiuolaikinio meno centru, vieša paslaptis, Dailininkų sąjunga sutaria kaip vilkas ir lapė. Tad iš esmės atsiranda dar viena - vidinė - atranka, ir ją vykdo pačios ekspozicijų erdvės: vienose kūrėjų darbai prasmingai atsiskleidžia, o kitose tiesiog nesižiūri.

Įdomesnių rezultatų būtų galima tikėtis ir tada, jei menininkai kvadrienalės ar trienalės temą žinotų iš anksto, prieš dvejus ar net trejus metus. Būtų numatytas finansavimas, galima ramiau ir drąsiau rengtis parodoms. Specialiai kvadrienalės temai sukurti darbai, savotiška ekskliuzyvinė platforma rodytų Dailininkų sąjungos judėjimo, mąstymo kryptį. Juk galų gale kvadrienalė yra reprezentacinis organizacijos renginys, jos vėliava ant stiebo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"