TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Velnio apsėsta šventoji demokratija

2008 01 03 0:00

Mes, lietuviai, šimtmečiais kam nors priklausę ir verčiami paklusti svetimųjų jungui, pagrįstai didžiuojamės, jog esame atkūrę laisvą ir demokratinę savo valstybę. Kalbame apie visuomenę, kuri užtikrina piliečiams laisvę net išsivaikščioti ir ištirpti svetimuose vandenyse kaip runkelių cukraus plytelėms...

Kas atsitiko? Kodėl mes, nelyginant suspaustas garas, sprogdinę storiausius imperijos katilus, dabar pasklidom kaip rūkas virš pievų? Senesni žmonės žiūrėdami sakydavo: "Zuikiai pirtį užkūrė."

Taigi vieni kaip zuikiai išsilakstė po visą pasaulį, kiti - kaip avinai... Sodiečiai yra pastebėję: jeigu avis ilgokai ganėsi pririšta, ir paleista ji eis ir eis ratu apie kokį nors kuolą, kelmą ar akmenį. Gal net ilgėsis kerdžiaus su ilgu botagu ir šunimi, išmokytu kandžioti pakinklius.

Demokratijos bėdos, kurias pastebim savo valstybėje, būdingos ir kitoms šalims. Gal net visai Vakarų civilizacijai. Keista, bet šita aplinkybė mus savotiškai ramina: gal vis dėlto nesame patys blogiausi...

Žinoma, kyla rimta abejonė, ar demokratija ir jos laisvoji rinka iš tiesų gali "išganyti pasaulį". Ar ji neturi keistis ir tobulėti? Juk ji privalėtų užtikrinti žmonių lygybę ir kiekvienam suteikti laisvę savaip tvarkyti gyvenimą ir kurti savo laimę.

Turėtų. Bet kaip čia yra, kad taip nėra?

Erichas Frommas savo knygoje "Bėgimas nuo laisvės" įžvalgiai atskleidė užslėptą žmonijos troškimą įvairiais būdais šalintis nuo asmeninės laisvės, kuri neišvengiamai užkrauna ir atsakomybę. Todėl daugeliui pašėlusiai knieti naudotis laisve ir vengti bet kokios atsakomybės. Reikalauti sau teisių ir kratytis pareigų.

Ar įmanoma šitaip išsaugoti tvirtą, padorią, demokratinę savo valstybę?

Mūsų mėginimą postringauti, kad laimę žmogui gali suteikti mėgstamas darbas, šeima, draugystė, asmens tobulėjimas, bendravimas su gamta ar net pasiaukojimas nustelbtų galinga, totalinės santvarkos smegenų plovimo mašinai prilygstanti REKLAMA, kuri formuoja menką, primityvų išsigimstančios visuomenės skonį.

Visais žiniasklaidos kanalais nuo mažumės esame mokomi, ką turime pirkti, kaip turime atrodyti ir atsipalaiduoti, jeigu "čia ir dabar" norime pasijusti laimingi.

Plačiausias greitkelis į laimę, žinoma, grįstas pinigais. Kvaileliai, "lochai", jų stengiasi užsidirbti sunkiai plušėdami, o kieti gudragalviai skatinami tais "lochais" pasinaudoti. Ieškotis pinigingo velnio, kuriam būtų galima parduoti sąžinę, kūną, moralę ar pažiūras. Kol nepagautas, tol nesi vagis. O pagautas būsi žioplys, jei nenusisamdysi pačio geriausio advokato, ar nerasi plyšio, kad įspraustum kyšį. Valdžia, galia, seksas, visoks įmanomas "kaifas" gaunamas už pinigus. Kas jų stokoja, tas nepasinaudoja demokratijos vaisiais ir nesužino, kas yra laimė...

Toks tasai mums pažįstamas demokratinis pasaulis su nereguliuojama rinka ir reklama. Jame vis labiau didėja ne tik socialinė atskirtis, bet ir bukagalvių minia, kurią gražiai iliustruoja mūsų "Klausimėlio" respondentai.

Iš daugybės sovietmečio anekdotų prisimenu vieną "ontologinį" apie šešis žydų išminčius.

Žmonija, kiek tik save atsimena, niekada nesijautė laiminga ir vis ieškojo būdų, kaip jai prisikasti prie visuotinės teisybės ir gerovės. Pirmasis išminčius bakstelėjo pirštu sau į galvą: priežastis štai čia... Jis užlipo ant Sinajaus kalno ir Dievo vardu surašė Dešimtį įsakymų. Jų turėjo pakakti, bet nepakako. Žmonės nesiliovė kentėję ir žudę kitus.

Antrasis išminčius ragino visus vadovautis savo širdimi. Mylėk savo artimą kaip pats save, ir žemėje bus galima sukurti rojų... Krikščionybės dviejų tūkstančių metų istorija mums šiek tiek pažįstama. Tad nėr ko stebėtis, kad atsirado trečiasis išminčius, visų nelaimių priežastį suradęs kiek žemiau. Esą būtina iš turtingųjų atimti, ką jie turi, išdalyti vargstantiems proletarams ir sukurti žemėje komunizmą.

Ne tik žinom, bet ir savo kailiu patyrėm, kas iš to išėjo. Ir kažkaip netyčia kai kurie praleidom pro ausis penktojo išminčiaus pamokas. Žmonijos irzlumo ir nepasitenkinimo priežastį jis įžvelgė dar per kokį sprindį žemiau. "Štai, iš kur tie Edipo ir Elektros kompleksai, kastracijos baimė ir visokios neurozės! Nepatenkintas libido!"

Daugelis Zigmundo Freudo pavardės gal ir negirdėjo, nors seksualinė revoliucija tebevyksta. Paaiškėjo, kad tai patikimiausias pajamų šaltinis šiuolaikinės prekybos ir žiniasklaidos industrijai. Šeštojo išminčiaus balsas jau nebepajėgia sutrukdyti jai. "Viskas reliatyvu, mano ponai!" Taigi viskas, kuo Gamta ar Dievas mus apdovanojo, yra vertinga, gali suteikti mums džiaugsmo ir laimės. Tačiau galva žmogui vis dėlto yra svarbiausia.

Bandykime tuo įsitikinti. Daugiau galvokim, mąstykim per visus 2008-uosius!

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"