Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

Velykų savaitgalį laukta ne tik Bažnyčios žinios

 
2017 04 19 6:00

Kasmet šv. Velykų savaitgalį krikščioniškasis pasaulis laukia Bažnyčios hierarchų žinios. Per šventes stengiamasi, kad nurimtų karai ir nuslūgtų bet kokia įtampa. 

Kasmet šv. Velykų savaitgalį krikščioniškasis pasaulis laukia Bažnyčios hierarchų žinios. Per šventes stengiamasi, kad nurimtų karai ir nuslūgtų bet kokia įtampa. Bažnyčios žinia tomis dienomis tampa svarbiausia. Bet taip būna ne visada.

Šeštadienį su dideliu nerimu laukta naujienų iš Šiaurės Korėjos – ant branduolinio konflikto slenksčio buvo atsidūrusios JAV ir į visišką izoliaciją įsivaręs Pchenjano režimas. Sekmadienį svarstyta, kuo baigsis referendumas dėl prezidento galių Turkijoje, bet ėmė plaukti ir pranešimai iš Sirijos, žuvusių žmonių, susprogdintų autobusų vaizdai. Todėl ir Bažnyčios hierarchų žinia šiais metais buvo ne tik apie Kristaus prisikėlimą.

Savaitgalį šv. Velykas šventė ir katalikai, ir stačiatikiai, o popiežiaus Pranciškaus velykinis sveikinimas pagal turinį sutapo su stačiatikių hierarchų žodžiu. Konstantinopolio patriarchas Bartolomėjus pripažino, kad šių dienų pasaulyje vyksta teroro aktai ir karai įvairiuose pasaulio regionuose, ryškus religinis fanatizmas. Maskvos ir visos Rusijos patriarchas Kirilas teigė, kad per šias Velykas pasaulis prislėgtas skausmo ir kančių, išsekęs nuo karų ir konfliktų, kupinas neapykantos ir įtūžio. Jis ragino prisiminti, kad blogio jėgos yra ne tokios didelės, kaip meilės ir gėrio.

Būtų gerai, jei valstybių lyderiai prabiltų apie problemas taip vieningai, kaip per Velykas kalbėjo dviejų krikščionybės atšakų hierarchai.

Rytų krikščionybės hierarchų velykiniuose sveikinimuose nebuvo žodžių apie konkrečius pasaulio regionus, kuriuose vyksta karai ir liejamas kraujas. Gal ir gerai, nes kai bažnyčių hierarchai pradeda dvasinius reikalus painioti su politika ar pataikauti savo šalies vadovų agresyviai politikai, patys gali tapti už tai atsakingi.

Popiežius Pranciškus meldėsi už tuos, kurie kenčia nuo karo ir politinių neramumų. Jis įvardijo ir konkrečius regionus, bet tai darė vengdamas geopolitikos.

Pontifikas kvietė padaryti galą siaubui ir mirčiai Sirijoje, meldė taikos Artimiesiems Rytams, pradedant Šventąja Žeme ir baigiant Iraku bei Jemenu. Popiežius kvietė Gerąjį Ganytoją padėti ir Ukrainai. Jis ragino pasaulio lyderius išgirsti taikos žinią, užkirsti kelią ginkluotiems konfliktams.

Vis dėlto kaip tik tomis dienomis pasaulis buvo atsidūręs ties branduolinio konflikto slenksčiu, ir mes tegalime svarstyti, ką darė naujoji JAV administracija – stengėsi užbėgti karui už akių ar pati galėjo prisidėti prie jo kilimo.

Šiais metais Velykos sutapo su Šiaurės Korėjos įkūrėjo Kim Il Sungo gimimo 105-osiomis metinėmis, kurias švenčiant per karinį paradą Pchenjane demonstruotos raketos. Analitikai ėmė spėlioti, ar valstybės, kuri vos suduria galą su galu, režimas jau turi tarpžemyninių balistinių raketų (ICBM), ar tai tik muliažai pasauliui pagąsdinti.

Šiaurės Korėjos siekis pasigaminti ICBM, galinčių nešti branduolines galvutes ir smogti taikiniams JAV žemyninėje dalyje, jau nekalbant apie Australiją ir kitas Ramiojo vandenyno regiono šalis, pasauliui kelia daug nerimo. Bet visa tai kol kas greičiausiai tik perspektyva. Manoma, kad Pchenjanas tai gali būti pajėgus daryti tik po kelerių metų.

Tačiau branduolinis konfliktas su Šiaurės Korėja galėjo kilti savaitgalį. Buvo spėjama, kad Šiaurės Korėja iškilmių dieną bandys surengti dar vieną branduolinio ginklo bandymą. Kad taip neatsitiktų, JAV vadovas Donaldas Trumpas nusiuntė prie Korėjos pusiasalio karinių laivų armadą, grasindamas smogti. Pakilti į orą buvo pasirengę lėktuvai.

1992–1994 metais JAV labai rimtai svarstė galimybę jėga stabdyti branduolinio ginklo kūrimą Šiaurės Korėjoje, bet apskaičiavus, kad per atsakomąjį smūgį galėtų žūti apie milijoną žmonių Pietų Korėjoje ir kitose regiono šalyse, minėto plano buvo atsisakyta. Dabar estafetę perėmė D. Trumpas.

Savaitgalio nervų karą laimėjo JAV prezidentas. Šiaurės Korėja neįvykdė branduolinio ginklo bandymo, apsiribojo ne tokiais drastiškais veiksmais. Bet lieka klausimas, ką daryti su režimu, kuris branduoliniu ginklu netrukus galės grasinti kitoms regiono šalims. Kaip išmušti jį iš rankų, nesukeliant atominio karo? Kiek gali būti sėkminga JAV politika, ginklu stabdant tokio karo pavojų?

Labai svarbus šiuo požiūriu yra kitų įtakingų pasaulio šalių balsas ir dialogas.

Būtų gerai, jei valstybių lyderiai prabiltų apie problemas taip vieningai, kaip per Velykas kalbėjo dviejų krikščionybės atšakų – Rytų ir Vakarų – hierarchai. Bet vargu ar galima to tikėtis. Pernelyg skiriasi Vakarų ir Rytų požiūris į politiką.

Todėl mums svarbu, kad Vakarų pasaulis būtų stiprus, kaip ir jo teikiamos saugumo garantijos. Šiuo požiūriu labai reikšmingas referendumas dėl prezidento galių Turkijoje.

Vakarai palaiko glaudžius ryšius ir su autoritarinėmis šalimis, tačiau NATO nare gali būti tik demokratinė šalis. Kaip šią problemą Aljansui tektų spręsti, jeigu autoritarizmo tendencijos po referendumo, suteikusio didžiules galias prezidentui, įsigalės Turkijoje? Juk Turkija yra labai svarbi NATO valstybė.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"