TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Verslas nėra valstybė

2009 10 12 0:00

Įsiplieskė karštos diskusijos dėl Nacionalinio susitarimo. Gerai, kad siekiama susitarimo, nors platiems gyventojų sluoksniams nėra deramai atstovaujama. Politinės partijos turėtų atstovauti gyventojų interesams, bet Lietuvoje jos neatlieka šio svarbiausio vaidmens.

Kad ir kokios būtų susitarimo išvados, jos visų netenkins. Kitaip net būti negali. Verslininkai ir jų lobistai mano, kad valstybė turėtų būti verslo tarnaitė ir kad geri tik tie įstatymai bei potvarkiai, kurie gerina verslo sąlygas. Užmirštama, kad kas leistina verslui, neleistina valstybei. Verslas gali atsikratyti nereikalingų darbuotojų juos atleisdamas, tačiau valstybė negali "atleisti" nė vieno piliečio, ji turi rūpintis visais, ypač pensininkais, neįgaliaisiais, bedarbiais. Savo ruožtu profsąjungos ir pensininkų organizacijos nori palikti viską taip, kaip yra, nors akivaizdu, kad šiuo metu valstybė neturi pakankamai lėšų visoms socialinėms išmokoms mokėti.

Verta atkreipti dėmesį į svarbiausią Nacionalinio susitarimo prielaidą: 2006 metai laikomi savotišku Lietuvos aukso amžiumi, pagal kurį viskas vertinama. Antai premjeras aiškina, kad jei Seimas nepritartų siūlymui "Sodros" įmokas didinti dviem procentiniais punktais, tada trūkstamų 400 mln. litų būtų ieškoma mažinant socialines išmokas. "Aš galiu dar sykį pakartoti, kad nuo 2006-ųjų labiausiai didėjo pensijos, motinystės išmokos, mokytojų ir gydytojų atlyginimai. 400 mln. litų problemą reikėtų spręsti iš šių penkių alternatyvų." Nevisiškai aiški premjero logika. Jeigu kalbama apie socialinių išmokų mažinimą ar balansavimą, kuo čia dėti gydytojų ir mokytojų atlyginimai? Juk tai atlyginimai, o ne išmokos. Kodėl atimti iš tų, kurie ką tik gavo, o neimti iš tų, kurie niekada nemokėjo savo dalies? Kodėl nežiūrima į kitas biudžeto eilutes, pavyzdžiui, į pajamų? Biudžeto deficitą galima mažinti ne tik karpant išlaidas, bet ir didinant įplaukas.

Neaišku, kodėl 2006 metai tapo biudžeto diskusijų išeities tašku, lyg tie metai įkūnytų valstybės vystymosi idealą. 2006-aisiais mokytojų ir gydytojų atlyginimai buvo gėdingai maži. Dėl to nutarta juos didinti. Santykiniame skurde gyvenančių žmonių nuošimtis buvo antras aukščiausias Europos Sąjungoje (ES). Galiojo regresinė turtingiesiems itin palanki mokesčių sistema, kuri pažeidė elementarius socialinio teisingumo reikalavimus ir silpnino valstybės galimybes įveikti dienos iššūkius.

Dabartinė mokesčių sistema nėra ankstesnio Nacionalinio susitarimo ar nuodugnesnės ekonominės analizės vaisius. Veikiau pagrindinį vaidmenį suvaidino tuo metu JAV madinga teorija, kad maži mokesčiai yra ūkio augimo ir užsienio investicijų garantas ir kad pajamų mokesčiai turi būti proporciniai. Lietuva, kaip ir kai kurios kitos Rytų Europos šalys, pasisavino šią mintį. Turtingiesiems ir tokiais norintiems tapti politikams tokia teorija buvo labai paranki, nes ūkio augimo skatinimo dingstimi buvo galima teisinti sau palankų mokesčių režimą.

Dėl mokesčių ginčijamasi visuose pasaulio kraštuose. Kiekvienos valstybės mokesčiai turi išskirtinių bruožų, kurie atspindi šalies istoriją ir patirtį. Bet visos išsivysčiusios Vakarų demokratijos turi progresinius pajamų mokesčius ir nekilnojamojo turto mokestį. Lietuva neturi nei vieno, nei kito. Todėl Lietuvos mokesčiai yra vieni mažiausių Europoje, be to, Lietuva perskirsto mažesnę savo bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį negu beveik visos kitos ES šalys. Menkos, tiesiog skurdžios valstybės pajamos reiškia skurdžias ir prastas valstybės paslaugas. Pakankamai mokesčių nesurenkanti valstybė neišvengiamai yra silpna ir negeba tinkamai atlikti įvairių užduočių. Šiuo atžvilgiu tikrai turime, ką turime.

Aiškinama, kad valstybės biudžetą suėda išlaidžių biurokratų pulkai bei išmokomis piktnaudžiaujantys tinginiai. Vienų ir kitų esama, net per daug. Taip pat teigiama, kad per pastaruosius kelerius metus kai kurios socialinės išmokos buvo didinamos neatsakingai. Tai irgi tiesa. Bet elgesys buvo neatsakingas, nes nebuvo didinamos valstybės pajamos. Kitomis aplinkybėmis didesnės išmokos būtų pažangos ženklas, Vakarų demokratijų patirties pasisavinimas.

Valstybei reikia pinigų ne vien biurokratų algoms ir socialinėms išmokoms. Be jų negalima gerinti mokslo kokybės, plėsti aukštą pridėtinę vertę kuriančių paslaugų, plėtoti informacinių technologijų, gerinti atsilikusios Lietuvos infrastruktūros, kurti modernios valstybės. Mažų mokesčių reikalaujantis verslas to nepadarys. Amerikos bendrovės masiškai investuoja į tyrimus, bet ir valdžia tam skiria daug lėšų. Skandinavijos kraštų mokesčiai ypač dideli, bet jais finansuojamos ne tik socialinės išmokos, bet ir įvairiausi tyrimai (research and development), nes be šių tyrimų jų ūkiai nebūtų vieni konkurencingiausių pasaulyje. Negalima skirstyti to, kas nesurinkta.

Premjeras teisingai nurodo, kad nebus galima suvaldyti biudžeto deficito vien mažinant ministerijoms skiriamas lėšas. Reikės mažinti labiausiai išaugusias socialines išlaidas. Ūkio krizė nėra tinkamiausias metas nuodugniai pertvarkyti mokesčių sistemą. Bet jei ketinama mažinti pelno mokestį, biudžeto pajamas reikia papildyti įvedant mokesčius, kurie turėtų mažiausią poveikį ūkio plėtrai. Tai būtų arba nekilnojamojo turto mokestis, arba nelabai statūs progresiniai pajamų mokesčiai.

Jei Vyriausybė rimtai mąsto apie Nacionalinį susitarimą ir valstybės stiprinimą, ji neturi tenkintis dabartinio mokesčių režimo lopymu, juolab negali 2006 metų padėties laikyti nekintamu etalonu. Tie metai gal ir buvo geri verslui, bet ne mokytojams, gydytojams, daugeliui pensininkų. Reikia sutvarkyti valstybės finansus bei sudaryti geresnes sąlygas verslui, bet nežengiant žingsnio atgal, ir ne tik vargingesniųjų sąskaita.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"