TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Vertybės kuria ekonomiką, ekonomika - vertybes

2013 12 19 6:00

Kartais kalbant apie žmogaus teises pamirštama paminėti piliečio teisę į orų gyvenimo lygį, leidžiantį jam nesibaiminant žiūrėti į rytojų. Dažnai kritikuojamo Europos socialinio modelio paskirtis iš esmės ir yra tokia - užtikrinti ekonomines ir socialines žmogaus teises. 

Europos Sąjunga (ES) veikia kaip konvergencijos mašina - priimdama neturtingas šalis nares ir padėdama joms tapti turtingesnėms ir gerbiančioms žmogų. Narystės ES metais gyvenimo lygis Lietuvoje pakilo 30 procentų. Kaip rodo patirtis, net artėjimas prie ES standartų didina šalies patikimumą ir turi teigiamą poveikį ekonomikai. Bet reikia ir didelių kiekvienos šalies pastangų.

Įvertinti vienos ar kitos šalies laimėjimus padeda įvairių rodiklių palyginimai, vadinamoji atskaitos taškų metodika. Nors Lietuvos pažanga socialinėje srityje akivaizdi ir yra daug rodiklių, pagal kuriuos Lietuva atsidūrusi pirmaujančiųjų gretose, bet yra ir tokių, kurie verčia iš naujo pažvelgti į valstybės vykdomą politiką.

Pirmaujame pagal gyventojų, turinčių vidurinį ir aukštesnį išsilavinimą, skaičių ES, bet pirmi - ir pagal gyventojų mirtingumą. ES 15–24 metų amžiaus grupėje dirba vidutiniškai 34 proc. jaunuolių, o Lietuvoje - tik 19 procentų. Kaimynėse Latvijoje ir Estijoje dirba gerokai daugiau jaunimo. Ar tai nėra viena pagrindinių jaunimo problemų atsiradimo priežasčių? O juk esame tarp pirmaujančiųjų pagal interneto naudojimą ir skvarbą.

Socialinės lėšos, tenkančios vienam gyventojui, Lietuvoje sudaro 1,4 tūkst. eurų, o vidutiniškai ES - 7 tūkst. eurų. Galima sakyti, kad krizė, trūksta pinigų, bet neseniai paskelbti moksleivių žinių patikrinimo rodikliai, pagal kuriuos Lietuvos moksleiviai atsidūrė išsivysčiusių šalių rikiuotės pabaigoje, verčia suabejoti, ar problema tik pinigai. Juolab kad nedaug turtingesnių kaimynių Estijos ir Latvijos rodikliai yra geresni. Pagal matematikos mokėjimo lygį Lietuvos moksleiviai yra žemiau vidurkio - 33 vietoje, Estijos - 9, Latvijos - 24. Ar vis dar ketiname kurti žinių visuomenę?

Tokios nedidelės šalies gyventojams kalbų mokėjimas yra vienas svarbesnių dalykų - reikia prekiauti su kitomis valstybėmis, nes vidaus rinka maža. Tačiau tik 47 proc. Lietuvos studentų mokosi dviejų ir daugiau kalbų, ir tai vienas mažiausių rodiklių Europoje.

Kiekviena minėtų problemų atsirado ne per vienus metus, o yra kelių valdžių veiklos rezultatas. Sprendimo būdai yra gana paprasti, tereikia nuo bendrų strategijų kūrimo pereiti prie konkrečių veiksmų. Gal, užuot šventus Meilės Lukšienės jubiliejus, geriau įgyvendinti jos idėjas?

Svarbu sukurti ir palaikyti motyvacijos sistemą, kai gabesnis ir iniciatyvus, kūrybiškas žmogus uždirba daugiau ir turi geresnes karjeros galimybes. Tokia sistema skatina visuomenę lavintis ir tobulėti - demokratinėse šalyse svarbiausia yra dvasinės vertybės. Ne giminės ir partijos turi būti vertinimo kriterijus. Jei tokia sistema neveikia, laimės ieškoma kitur ir šalis savo raida pradeda atsilikti nuo kitų valstybių. Šiemet iš Lietuvos dingo tokio dydžio miestas kaip Kretinga.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"