TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Vėžys smegenyse

2015 11 03 6:00

Lietuvoje vėl vajus. Jis primena jau prasiautusias juodligės, kempinligės, paukščių gripo ir kitokias pandemijas. Dabartinio vajaus kodinis pavadinimas – storosios arba tiesiosios žarnos vėžys, kurį, kaip jau ne kartą išaiškino Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO), sukelia kiauliena, jautiena, aviena ir kitos prigimties vadinamoji raudona mėsa.

Į neviltį varanti PSO naujiena apie 15 metų trukusių tyrimų išvadas jau spėjo apaugti barzda. Gerą savaitę iš kasdienių svarbiausių žinių sąrašo nesitraukia perspėjimai, kaip pavojinga per dieną suvalgyti daugiau kaip 50 gramų raudonos mėsos. Įdomu tai, kad pernai panašiu laiku – rugsėjo pabaigoje – panaši bangelė irgi nuvilnijo, nors iki tokio masto atakos kaip šiųmetė tąsyk neišplito. Ir pernai rudenį buvo pranešama, jog Jungtinėje Karalystėje ištyrus 500 pacientų buvo nustatyta, kad 21 proc. žarnų vėžio atvejų derėtų sieti su ligonių įpročiu kasdien suvalgyti bent po 100–120 gramų mėsos. Tikimybė susirgti vienos ar kitos žarnos vėžiu esą padidėja 10–50 proc., kasdien suvalgant po 25–50 gramų kiaulienos, jautienos ar avienos. Žvėriena kukliai nutylima, nors ji dar raudonesnė.

Įtaigiai pateikiamos ilgamečių PSO tyrimų išvados ir komentarai turėtų būti puikios žinios kiaulytėms, karvytėms ir avytėms, jei tik jos mokėtų skaityti. Šie gyvulėliai galėtų ramiai ganytis lankose, mėgaudamiesi klausytis muzikos ir džiaugtis kitomis gyvūnų gerovės priemonėmis. PSO tyrimų išvadose bent kol kas nenurodoma, kokios yra 79 proc. likusių žarnyno piktybinių navikų atvejų priežastys.

Eskaluojamoms žinioms apie mėsos žalą negalima likti abejingam, juolab kai jas dar paaitrina lietuvių kilmės eurokomisaras, kaip įprasta, kupinas originalių sumanymų mažinti ar visiškai eliminuoti pavojus europiečių sveikatai.

Kaip ir per kiekvieną vajų, norom nenorom tenka dairytis, kieno ausys kyšo. Visokių pandemijų atveju tarsi aišku – tuo turėtų būti suinteresuota farmacijos pramonė. Vakcinų nuo maro nėra, todėl ausys gaudo bet kokį signalą.

Jeigu raudonos mėsos žala jau neabejojama, tenka dairytis alternatyvų. Bet ir iš jų menka paguoda. Tarsi galėtų lengviau atsipūsti paukštininkai, bet ir tie saikingai. Juk jei paukštiena – tai tik šiukštu be odelių, kuriose tyko dar viena amžiaus rykšte laikomos kraujagyslių ligos, vedančios ten pat, kur ir vėžys. Kiaušiniai – persotinti cholesteroliu. O ir vištos, kalakutai nežinia kokiais pašarais lesinami. Pikti liežuviai plaka, kad jų augimas skatinamas hormoniniais preparatais. Dar lieka mokantys sparčiai daugintis triušiai. Dėl jų naudos reikėtų pasikonsultuoti su australais.

Reikalingų baltymų tarsi suteiktų žuvys, tik ir apie jas sklando grėsmingų pranešimų: jūrinių žuvų laimikiai – vis mažesni, o dėl vandenų užterštumo žuvys neretai skleidžia naftos aromatą, kuris irgi ne visada į sveikatą.

Pagrindinė mėsos alternatyva – vaisiai ir daržovės. Kol žaliavalgystė nėra visuotinis reiškinys, šių produktų pasiūla nebloga, tik dar nežinia, kuo žmonija gyventų, jei maitintųsi vien augalais. Juk norint gauti tiek energijos, kiek suteikia 50 žalingų gramų mėsos, reikia „įsisavinti“ gerą kilogramą agurkų, pomidorų arba kopūstų. Maža paguoda, nes padidėjus paklausai tektų keliasdešimt kartų didinti derlių. Tai įmanoma tik „intensyvinant“ žemės ūkį daugiausia cheminėmis priemonėmis, kurios grasina tuos pačiu vėžiu.

Lyg tarp kitko žiniasklaidoje visiškai rimtai nuskambėjo lietuviams dar neįprastas siūlymas rinktis dar vieną mėsos pakaitalą – vadinamąją sojų mėsą. Tai ne vien palankiai nuolat linksniuojama genetiškai modifikuota kultūra. Vėl bėda. Juk įvairiais tyrimais įrodinėjamos genetiškai modifikuotų organizmų sąsajos su apsigimimais ir dar nenustatytais pavojais.

Ta pati PSO ne kartą yra skelbusi ir maždaug tokią tyrimų išvadą: visos ligos – nuo nervų. Tuo ne vienas įsitikiname savo kailiu. Kam jau kam, o gyvulių augintojams ir mėsos perdirbėjams per vajus prieš raudoną mėsą susirūpinti savo sveikata derėtų ne juokais, kaip ir prekybininkams, viešojo maitinimo įmonių savininkams ir darbuotojams, net tekstilininkams ir odininkams. Mėsos vajui rimtai užsitęsus, tūkstančių su gyvulininkyste susijusių verslo bendrovių likimas pakibtų ant sutrešusio plauko. Menkai tikėtina, kad sustojus dabartiniam verslui visi pultų puoselėti paukštininkystę, triušininkystę, augalininkystę ar sodininkystę. Tam ir Lietuvos žemelėje jau ankšta.

Prieš porą dienų kolega guodėsi sulaukęs perspėjimo iš močiutės, kad, ginkdie, nesugalvotų pirkti jokių dešrų ar mėsos: „Per radiją pranešė, kad mėsa – tai baisiausi nuodai!“

Vėžys jau keliasi į paprastų žmonių smegenis, o iš čia – ir iki įstatymų leidėjų galvų netoli. Nereikia daug fantazijos išnaudoti progą, juolab kai svarstomas metų, kuriais vyks rinkimai, biudžetas. Turint grėsmingas PSO išvadas, užtenka raudoną mėsą paskelbti žmonių sveikatai kenksmingu produktu, apmokestinti akcizu ir leisti ja prekiauti nebent šalia naftos produktų, alkoholio, tabako ir galbūt cukraus, virš kurio irgi prisikaupę debesų. Ir būtinai tik fasuotą, priklijavus užrašą „Mėsa sukelia vėžį“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"