TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Vien komplimentų moterims nepakanka

2015 02 03 6:00

Lietuvoje moterims gyventi gera, o mūsų valstybės vykdoma moterų ir vyrų lygių galimybių politika gali būti pavyzdys kitoms šalims. Šią, ko gero, ne vieną skaitytoją (ypač moteriškos lyties) nustebinsiančią mintį išgirdau Japonijos ambasados rezidencijoje kalbėdama su Japonijos ambasadore Kazuko Shiraishi. 

Ji pasakojo apie ambicingus Japonijos ministro pirmininko Shinzo Abe tikslus, kad iki 2020 metų 30 proc. aukštų verslo ir politikos postų turėtų moterys. Pasak K. Shiraishi, moterų ir vyrų lygių galimybių klausimas - vienas iš trijų svarbiausių prioritetų Japonijos vyriausybės programoje. Nors dar visai neseniai ji buvo vienintelė ambasadorė moteris tarp, regis, 178 Japonijos aukščiausio rango diplomatų.

Man irgi buvo malonu papasakoti ambasadorei, kad Lietuvos moterys - vienos labiausiai išsilavinusių Europos Sąjungoje (ES). 2013 metais net 41,5 proc. 25-64 metų moterų buvo įgijusios aukštąjį išsilavinimą. Lietuvą pagal šį rodiklį lenkia tik keturios ES šalys - Suomija, Estija, Airija, Švedija. Tokios pat amžiaus grupės lietuviai vyrai, turintys aukštąjį išsilavinimą, sudarė 28,3 procento.

Tačiau visuomet, apsikeitus komplimentais, tenka aptarti ir problemas. O jas nesunku pamatyti mūsų elementarioje kasdienybėje.

Gal darbdaviai pagaliau jau išmoko, kad ieškodami darbuotojų nebegali į darbo skelbimą rašyti: „Ieškau sekretorės ar referentės“, bet realybėje per darbo pokalbį jaunas vyras vis dar turės nemenką pranašumą prieš jauną mamą ar ištekėjusią jauną moterį, kuriai netrukus gali prireikti motinystės atostogų. Darbą praradusioms vyresnio amžiaus moterims taip pat gerokai sunkiau jį vėl susirasti. Moterims vis dar nelengva imtis verslo, ypač Lietuvos regionuose.

Vyrų ir moterų atlyginimų už tą patį darbą skirtumai irgi bado akis, nors situacija po truputį gerėja. 2012 metais šis skirtumas sumažėjo iki 12,6 proc. ir buvo 3,9 proc. mažesnis negu ES (16,5 proc.). 2013 metais moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje ir valstybės sektoriuje, išskyrus viešąjį valdymą ir gynybą, privalomąjį draudimą, sudarė po 13,3 proc., privačiame sektoriuje - 15,8 procento.

Politikoje Lietuva tikrai unikali, nes du aukščiausius valstybės postus užima moterys, bet valstybės valdyme jų skaičius didėja ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. 2000-2004 metų Seime buvo 15 moterų, dabar - 33. Tačiau iki ES valstybių vidurkio dar yra kur pasitempti. Vyriausybėje moterų taip pat mažuma. XV Vyriausybėje iš 13 ministrų dvi buvo moterys, o dabartinėje - trys. 2007-aisiais į savivaldybių tarybas išrinkta 22 proc. moterų, 2011 metais - irgi 22 procentai. ES šalių vidurkis yra 10 proc. didesnis. Belieka tikėtis, kad po šių metų kovo 1 dieną vyksiančių savivaldos rinkimų padėtis pagerės.

Visos išvardytos problemos atsispindi Valstybinėje moterų ir vyrų lygių galimybių 2015-2021 metų programoje. Ji Vyriausybės posėdyje bus tvirtinama jau šią savaitę. Patvirtinus programą bus parengti veiksmų planai 2015-2017 ir 2018-2021 metams, taip pat skiriama lėšų šiems planams įgyvendinti.

Visa tai gražu ir teisinga, bet laukia kur kas didesnis iššūkis - keisti visuomenės požiūrį, kad pagaliau į vyrų ir moterų lygių galimybių klausimus būtų žiūrima rimtai, be kikenimo ir pašaipų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"