TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Viena politika ar viena drausmė?

2012 12 12 6:00

2008 metais į Europą atūžusi finansų krizė parbloškė statybų sektorių ir užčiaupė bankų kreditus. Rezultatas - 2009 metais parklupdyta visos Europos Sąjungos (ES) ekonomika (gamyba smuko 4,2 proc.).

Nusilpus ekonomikai nepaprastą įtampą patyrė daugumos ES valstybių viešasis sektorius. Jis liko su smarkiai sumažėjusiomis įplaukomis, bet padidėjusiais įsipareigojimais. 2010 metais visu apokaliptišku baisumu išryškėjo euro zonos valstybių viešųjų finansų krizė ir pačios Ekonominės ir pinigų sąjungos irimo grėsmė.

2010 ir 2011 metais unija jau pasirodė pažvalėjusi - ES bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo atitinkamai 2,1 ir 1,6 procento. Tačiau jau pirmoje 2012 metų pusėje padangė ėmė niauktis. Naujausios (taigi, ir tikriausios) Europos Komisijos (EK) prognozės skelbia, kad šiais metais ES ekonomika vėl susitrauks - BVP smuks 0,3 procento.

Panašiai, nors kartais ir nekaitaliodama matematinio ženklo, siūbuoja ir paskirų ES šalių narių ekonomika. Nieko nuostabaus - visų jų tarpusavio susisaistymas yra didžiausias pasaulyje; joks kitas ekonominis aljansas, net Rusijos ir Baltarusijos "sąjunginė valstybė", nėra tiek supynęs į viena nacionalinių ekonomikų.

Todėl nenuostabu, kad ES institucijos bei jos "lokomotyvas" - Vokietijos ir Prancūzijos tandemas - ėmėsi iniciatyvos didinti tvarką toje milžiniškoje ekonomiškai sulydytoje struktūroje, valdysenos požiūriu tebeliekančioje 27 skiaučių dariniu.

Iš pradžių, 2011 metų sausį, pasirodė sprendimas įkurti Europos sisteminės rizikos valdybą ir dar tris finansų institucijų veiklos visos priežiūros tarnybas (bankininkystei, draudimo ir profesinių pensijų fondams bei vertybiniams popieriams ir kapitalo rinkoms). Netrukus prasideda pirmasis "Europos semestras" - kasmetinė ES šalių narių makroekonominių rodiklių peržiūra, įvertinimas ir rekomendavimas koreguoti nukrypimus nuo tvaraus augimo nacionalinėse reformų programose. Taip pat sausį EK paskelbia Metines plėtros apžvalgas, birželį Europos Vadovų Taryba (EVT) patvirtina rekomendacijas ES šalims, pagrįstas EK pasiūlymais koreguoti šalių ekonominę politiką taip, kad nedidėtų įtampa jų biudžetuose. Liepos mėnesį pasirašoma sutartis dėl Europos stabilumo mechanizmo - akivaizdaus Europos valiutų fondo (EVF - analogiško TVF) prototipo. Rugsėjį galutinai patvirtinamas vadinamasis "šešių dokumentų paketas" - teisinės priemonės, kuriomis sugriežtinamos Stabilumo ir augimo pakto vykdymo sąlygos bei sankcijos. Gruodį EVT pritaria priemonėms, stiprinančioms ekonominę sąjungą - tos priemonės netrukus sugula į Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos Ekonominėje ir pinigų sąjungoje, įsigaliosiančią 2013 metų pradžioje.

Šie beveik visuotinio pritarimo sulaukę lyg ir techniniai antrinių teisės aktų koregavimai (kartais - ir teisiškai neįpareigojantys pasižadėjimai) 2012 metais jau įvardijami konceptualiau.

Fiskalinės drausmės stiprinimas turi vesti fiskalinės sąjungos link. Bankų priežiūros unifikavimas ir centralizavimas Europos centrinio banko rankose turi eiti iki bankininkystės sąjungos sukūrimo. Jos turi papildyti jau egzistuojančią pinigų sąjungą bei seniau suformuotas bendrąją (vidaus) rinką, bendrąją užsienio prekybos politiką ir bendrąją žemės ūkio politiką.

Lapkričio pabaigoje EK pagaliau paskelbė ir "vainikuojantį" dokumentą - "gilios ir tikros ekonominės ir pinigų sąjungos projektą".

Trimis etapais, kiek ilgiau nei per penketą metų, Ekonominė ir pinigų sąjunga (EPS) turi nueiti kelią iki galo, t. y. iki visiškos bankininkystės sąjungos, griežtos nacionalinių biudžetų kontrolės, autonomiško euro zonos biudžeto, įstengiančio paremti ekonominį šoką patiriančias EPS nares, obligacijų emisijos visos euro zonos vardu. Fiskalinės drausmės reikalavimų nesilaikymas turi tapti ES Teisingumo Teismo sprendimų dalyku.

Euro zona, kaip teigia EK, turi pajėgti integruotis greičiau ir giliau nei visa ES. Suprantama, juk euro erdvės šalis ES sutartys jau dabar įpareigoja laikytis didesnės drausmės ir numato griežtesnes sankcijas. Taigi būtent šis būrys turi tempti ES šalis nares pirmyn, tvirtos Ekonominės ir pinigų sąjungos suformavimo link. Juk kuo didesnė ekonominė integracija, tuo palyginti lengviau įveikti tos ar kitos šalies narės patiriamus sunkumus. Ir, žinoma, tuo lengviau pasiekiama ims atrodyti politinė valstybių integracija.

Ir štai čia iškyla klausimas. Kiek reali tolesnės ES ekonominės integracijos vizija, kai lyderio vaidmuo tenka šalių grupei, kurioje susitelkė didžiules viešųjų finansų ir ekonomikos konkurencingumo problemas patiriančios valstybės? Tas lyderių būrys tiek praskiestas nedrausmingos fiskalinės politikos ir atitinkamų papročių entuziastais, kad veikiau jau euro zona išvis subyrės ar taps mažiau integruota ir galop menkiau išsivysčiusia Europos dalimi, palyginti su tolyn žengsiančia Šiaurės Europa, nei bus visos Europos vienijimosi lyderė.

Arba tas būrys primes visai ES tiesiog kazarminę drausmę ir galios centralizaciją valdžios sektoriaus finansuose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"