TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Vienišų Šiaurės Atėnų vizija

2012 11 03 8:24

Visai neseniai Latvijos premjeras pareiškė, kad Latvija bus pasiruošusi įsivesti eurą jau 2014 metais. Taigi, Lietuva gali likti vienintele Baltijos šalimi, ne tik nelabai apsibrėžusia euro įsivedimo datą, bet ir atsiduriančia už ES branduolio - euro zonos ribų.

Jeigu dar prisiminsime Baltarusijos ir Rusijos rinkų dalies eksporto struktūroje didėjimą, ketinimus Lietuvos verslo ir gyventojų sąskaita statyti didelius terminalus, vieną iš pirmininkavimo ES prioritetų, nukreiptą Rytų partnerių problemoms spręsti, akivaizdu, kad pakanka nerimo ženklų dėl potencialiai galimo Lietuvos užsienio ir ekonomikos politikos subalansuotumo praradimo.

Vargu ar tokia perspektyva atitinka Lietuvos valstybės ir jos piliečių interesus. Norint atsverti didėjančią traukos į Rytus jėgą, reikia tvirtai besilaikančios įstatymų valdžios, nuosekliai vykdančios proeuropietišką politiką.

Lietuva turi didžiulį kūrybinį potencialą, kuris leistų jai tapti ne terminalų ar elektrinių šalimi, bet sumaniomis inovacijomis grįstos gamybos ir aukštos kultūros paslaugų ekonomikos, kuriančios darbo vietas jaunimui. Tai atsispindėtų ir skaidrėjančiame politiniame gyvenime.

Visa bėda, kad tas jaunimo kūrybinis potencialas išskaidytas tarp Lietuvos ir emigrantų bendruomenių. Vien tik žvelgiant į interneto puslapius matyti, kiek daug yra pasaulyje aktyviai gyvuojančių lietuvių bendruomenių. O susitikus su šių bendruomenių atstovais žavi jų išmonė, patriotizmas, noras auklėti vaikus lietuviška dvasia, siekis neprarasti ryšio su Tėvyne.

Kaip tą potencialą susigrąžinti, jau seniai ieškoma atsakymo. Viena iš sąlygų būtų spartesnis modernizavimo procesas, siekiant sukurti ūkio struktūrą, palankią šiuolaikinėms darbo vietoms, kur jaunimas galėtų pritaikyti savo įgūdžius.

Praėjusių dvidešimties nepriklausomybės metų patirtis liudija, kad struktūriniai pokyčiai sparčiausiai vyksta plėtojant užsienio ryšius ir investicijas į naujas sritis. Tačiau, skirtingai negu anksčiau, dalyvaujant ES bendrojoje rinkoje ūkio modernizavimo procesui yra sukurtos visos palankios sąlygos.

Patys jauni žmonės gali paspartinti struktūrinį šalies atsinaujinimą padarydami ją tinkamesnę darbo vietoms jaunimui kurti.

Šiuo metu Briuselyje ir kitose šalies atstovybėse užsienyje dirba gausus būrys lietuvių jaunimo. Visa bėda, kad jų darbo grąža Lietuvai nedidelė žinant, kad daugelis svarbių jų pasiūlymų tiesiog nugula stalčiuose ir yra mažai žinomi Lietuvoje.

Puikus pavyzdys - ES direktyva dėl pradelstų įsipareigojimų, tokia aktuali Lietuvos smulkiajam ir vidutiniam verslui. Tik po papildomų raginimų jos turinys buvo plačiau pakomentuotas ir pristatytas Lietuvoje.

Liūdina, kad Lietuvos atstovybėse susiformavo konformistinė elgsenos linija - nelabai noriai dalijamasi informacija ir sukauptų žinių difuzija iš Briuselio į Lietuvą yra lėta ir nedidelės apimties.

Lieka paslaptis, kas ir kaip koordinuoja priklausančių įvairioms žinyboms gausų atašė būrio darbą, kad rezultatas būtų maksimaliai naudingas tiek ES, tiek Lietuvai.

Todėl dar kartą iškyla ekonominių ryšių institucinės reformos dilema norint, kad Lietuva efektyviai dalyvautų ES darbe ir gebėtų pasinaudoti bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"