TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Vienos išdavystės istorija

2012 01 26 6:00

Į Lietuvą šią savaitę atvykęs Lenkijos naftos koncerno "Lotos" prezidentas Pavelas Olechnovičius mūsų premjerui pranešė, kad jo vadovaujama įmonė rengiasi mūsų krašte ieškoti skalūninių dujų. Po susitikimo su Andriumi Kubiliumi jis žurnalistams būtent taip ir pareiškė: "Aš informavau premjerą, kad mes nusprendėme jau šiais metais pradėti skalūninių dujų paiešką."

Neįžvelgiate šiuose pareiškimuose nieko keista? Aš - įžvelgiu.

Lietuva tebėra nepriklausoma valstybė. Tačiau kitos šalies magnatas tiesiog informuoja mūsų valdžią, kad jis nusprendė mums priklausančioje teritorijoje pradėti gamtinių išteklių paiešką. Ne paprašė leidimo, ne pasisiūlė dalyvauti konkurse, o tik informavo, ir taškas.

Tačiau šis reikalas neturi nieko bendra su pablogėjusiais mūsų ir lenkų santykiais - lenkais dėta dabar panašiai elgtųsi ir bet kurios kitos valstybės bendrovė. Tiesiog lenkai savo laiku parodė didesnę nuovoką ir perpirko iš mūsų verslininkų pagrindinę lietuviškąją naftą išgaunančią įmonę "Geonafta", o per ją įgijo nuosavybės teisę ir į dar tris kitas analogiškas Lietuvos įmones. Ką tai reiškia, paaiškėjo Lietuvoje aptikus didžiulius skalūninių dujų išteklius, kurie galėjo tapti daline alternatyva rusiškoms dujoms - tie ištekliai glūdi ten pat, kur ir lietuviškoji nafta. Taigi ir išskirtinę teisę išgauti skalūnines dujas turi ne mūsų valstybė, o tie, kuriems mūsų valdžia jau seniai yra suteikusi licencijas išgauti angliavandenilius, t. y. dabartiniai naftos gavėjai lenkai. 

Galite tuo patikėti? Suprantu, patikėti tuo, kad mes net savas dujas pirksime iš kitų, yra be galo sunku. Bet štai Vyriausybės kanclerio Deivido Matulionio žodžiai, pasakyti po susitikimo su koncerno "Lotos" prezidentu: "Jie turi nemažai telkinių, kuriuose pagal mūsų teisinę bazę galima kad ir šiandien pradėti skalūninių dujų žvalgybos darbus."

"Jie turi..." Mūsų Lietuvoje! Valstybėje, kurioje tokie riboti energetiniai ištekliai ir kurioje nemažai daliai žmonių, susimokėjus už šildymą, jau net nebelieka pakankamai pinigų maistui... Dieve brangus, kaip mes ligi to priėjome?

Juk, specialistų tvirtinimu, skalūninių dujų atsargos savo verte gali siekti iki 80 mlrd. litų! Įsivaizduojate, ką reiškia Lietuvai šitoks skaičius ir kaip jis palengvintų visų mūsų gyvenimą. Dabar, atėjus laikui, mes savas dujas pirksime iš užsieniečių ir vėl mokėsime maksimalią kainą - taip, kaip dabar mokame už "Orlen" degalus automobiliams. Galime tuo neabejoti, nes tas, kuris parduoda, ligi šiol savo valia dar neatsisakė nė vieno lito.

Tai, kad šitaip nutiko, yra tautos interesų išdavystė, ir ji turi gana ilgą istoriją. Ta istorija paženklinta Klaipėdos krašto šviesuolio Juozapo Paliako krauju. Tapęs pirmuoju rajono tarybos pirmininku po Nepriklausomybės atkūrimo, Juozapas labai įdėmiai stebėjo, kaip apsukrūs verteivos bando perimti į savo rankas lietuviškosios naftos išteklius ir, atėjus metui, bene vienintelis ryžosi tam pasipriešinti. Jo argumentas buvo sunkiai nuginčijamas. Tai - Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios 47 straipsnyje parašyta, kad žemės gelmės išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Taigi ir viskas, kas tose gelmėse glūdi, gali priklausyti tik valstybei.

Todėl tie, kurie privatizavo "Geonaftą" ir kitas įmones, neturi jokio teisinio pagrindo išgavinėti naftą ir krautis pinigus į savo kišenę, o visi tie Vilniuje, kurie jiems tai leidžia, trypia šalies Konstituciją... Šitaip Juozapas iki užkimimo aiškino visuomenei ir žurnalistams, tarp kurių teko būti ir man, - kol vieną dieną, jam besileidžiant laiptais, sprogo bomba. Sunaikinus fiziškai, buvo ciniškai sunaikintas ir jo geras vardas: Klaipėdos teisėsauga paskleidė versiją, kad jis pats nešėsi sprogmenį. Eruditas, kuris kaip niekas kitas išmanė Klaipėdos krašto istoriją, žmogus, kurio namuose buvo reta biblioteka, skaičiuojama tūkstančiais tomų... Ir nors Juozapas buvo Socialdemokratų partijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas, partijos vadovybė Vilniuje nė piršto nepajudino, kad būtų apgintas bent jau šviesus kolegos atminimas. Matyt, už neteisėtai siurbiamą naftą numetamas kaulas socialdemokratų valdžiai pasirodė svarbesnis.

O tie, kurie galbūt geriausiai žinojo tikrąją J.Paliako žūties priežastį, netrukus lietuviškosios naftos gavybą perleido Lenkijos koncernui "Lotos". Vienas jų, jau tapęs Seimo nariu, pagaliau vos neįkliuvo, kai samdomas "kileris" jį įvardijo Klaipėdos teisėsaugai kaip kitos žmogžudystės užsakovą. Deja, viskas baigėsi taip, kaip ir Juozapo byloje.

Tačiau J.Paliako argumentas neprarado savo svarbos. Per tą laiką, kai pamario donkichoto nebėra tarp gyvųjų, niekas nepakeitė Konstitucijos straipsnio, kuriame ir toliau sakoma, kad žemės gelmės išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Ne Lenkijos Žečpospolitai, ne kitoms valstybėms, kurios irgi ketina atvykti žvalgytis, o mums, lietuviams. Taigi tik mes patys galime spręsti, kaip tomis gelmėmis naudotis. Niekas neturi teisės atvykti į Vilnių ir mums pareikšti, kad štai jis, matai, jau nusprendė pradėti mūsų valstybės gelmių žvalgybą. Iš tokių ponų mūsų Vyriausybė privalo atimti licenciją ir mandagiai pasakyti: "Atsiprašome, bet mes išsiaiškinome, kad jūsų planai nesuderinami su mūsų šalies Konstitucija. Galbūt mes, kai žvalgysime ir išgausime skalūninių dujų išteklius, pasitelksime ir privačius investuotojus, galbūt, atsižvelgdami į jūsų įdirbį, mes net rasime galimybę jums suteikti pirmenybę konkurse, bet visi ištekliai priklauso valstybei. Dar sykį nuoširdžiai atsiprašome, kad ankstesnioji valdžia to nenumatė." 

Dabartinė Vyriausybė šių žodžių, žinoma, neištars - kaip to niekuomet nepasakys ir Socialdemokratų partijos viršūnėlė, kuri jau matuojasi ministrų krėslus. Pastaroji jeigu ir ryžtųsi atimti neteisėtą išteklių gavybą iš lenkų, tai nebent tik tam, kad ją ir vėl patikėtų Klaipėdos gangsteriams. 

Belieka apeliuoti į sąžiningus ir partinių bonzų nebijančius Seimo narius - kad jie surinktų parašus ir kreiptųsi į Konstitucinį Teismą. Tegul jis pasako, ar, žemės gelmėms priklausant valstybei, kas nors turi teisę savintis tų gelmių nešamas milžiniškas pajamas.

Nors tai galbūt balsas tyruose, norėtųsi kreiptis ir į visus mūsų visuomenininkus bei gausių institutų vadovus: broliai, darykite ką nors, kad mūsų neapiplėšinėtų vidury baltos dienos!

Kadaise besišnekučiuodami su J.Paliaku padarėme liūdną išvadą: jeigu Lietuva turėtų deimantų ar aukso kasyklų, ir jos būtų privatizuotos ir visas pelnas atitektų kažkam, tik ne tautai. 

Tačiau net ir tai įmanoma įveikti. Pirmasis žingsnis galėtų būti J.Paliako gatvė Klaipėdoje ar net jam skirtas paminklas. Kai miestui vadovauja toks žmogus kaip Vytautas Grubliauskas, tai turbūt nėra neįmanoma.

Tegul Juozapo mirties užsakovams, besipuikuojantiems glamūrinių žurnalų puslapiuose ir televizijų laidose, praeinant pro šalį bent jau suges nuotaika.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"