TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Vienybės ilgesys

2008 09 08 0:00

Laikas verčia kaskart atsigręžti į praeitį, ją apmąstyti, susitikti su buvusias bendražygiais.

Estai rugpjūčio 20 dieną minėjo savo Nepriklausomybės paskelbimo metines. Mėgstame didžiuotis, kad mes tai padarėme beveik pusantrų metų anksčiau. Ar jie galėjo anksčiau? Juk jų politinė situacija buvo gerokai sudėtingesnė. Nepriklausomybės priešininkų buvo kur kas daugiau negu mūsų šalyje. Pagal tuo metu galiojančią "Konstituciją, įstatymai įsigaliodavo, jei už juos balsuodavo ne mažiau kaip du trečdaliai deputatų (Estijos nepriklausomybės paskelbimo aktui pritarė 69 iš 101 deputato). Praleistas laikas ar ne laiku žengtas žingsnis galėjo labai brangiai kainuoti. Estai žengė į Nepriklausomybę pučo metu.

"Rugpjūčio 20-os dienos klubas" (taip pasivadino estų signatarai) surengė trijų dienų susitikimą Taline: pirmą dieną paminėtas Estijos valstybingumo atkūrimas, antrą ir trečią dienomis įvyko konferencija "Parlamentinės valstybės kūrimas 1990-1992 metais" bei laisvi pokalbiai. Į susitikimą buvo pakviesti to meto Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos valstybių vadovai ir parlamentų atstovai. Per jį prisimintos bendros akcijos, pasikeista nuomonėmis apie įvykius Gruzijoje bei galimas jų pasekmes mums, apie potencialius sąjungininkus. Visi kalbėjusieji siūlė ieškoti artimesnių kontaktų su Suomija ir Švedija, nes tai artimiausios savo mentalitetu ir politinėmis nuostatomis šalys.

Tuomečiai Estijos lyderiai A.Riuitelis, U.Nugis, ilgametis Latvijos Seimo pirmininkas A.Čepanis, Baltarusijos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas S.Šuškevičius, buvę TSRS liaudies deputatai, aukštai įvertino TSRS deputatų nuo Lietuvos grupės veiklą, pabrėžė jos indėlį į opozicinių jėgų konsolidaciją.

Buvo prisiminti ir mums nemalonūs dalykai, kaip Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos 1988 metų lapkričio 18 dienos sesija, apie kurią savo prisiminimuose L.Šepetys rašė: "Pasielgėme kaip paskutiniai bailiai", pridurčiau: jeigu ne blogiau...A.Riuitelis papasakojo, kaip jam ir kitiems tuomečiams Estijos vadovams be užuolankų buvo grasinta dešimties metų įkalinimu, jeigu jie neatsisakys savo sumanymo skelbti Estijos įstatymų viršenybę. Mūsų respublikos vadovai nesilaikė susitarimo ir dėl dalyvavimo Baltijos kelyje. Pasak U.Nugio, šalies nelaimė, jeigu kraštui pradeda vadovauti bailiai.

Kas bendro tarp mūsų kraštų? Estijoje - stabiliausias parlamentas. Iš politinės arenos ten neišnyko veikėjai, kurie kartu žengė Baltijos kelyje, nors dabar ir priklauso skirtingoms politinėms partijoms. Estijoje nėra tokios partijų gausos kaip mūsų šalyje ar Latvijoje. Latviai ir estai jaučia didesnį Rusijos pavojų negu mes - ten išaugo įtampa tarp rusakalbių, ypač jų aktyvas padidėjo per pastarąsias dienas, atskiri asmenys demonstratyviai reikalauja su jais kalbėti rusiškai taip, kaip gūdžiais aneksijos laikais.

Estijos sociologų duomenimis, estai mano, kad Lietuvoje gyvenimo lygis aukštesnis nei jų, tačiau jie tiki, kad jų gyvenimas gerės. Absoliuti Estijos gyventojų dauguma patenkinta savo valstybe ir įsitikinę, kad artimiausiu metu, nors Estija neprasibraus į aukščiausią gyvenimo lygį turinčių valstybių penketuką, tačiau pateks į labiausiai savo valstybę gerbiančių piliečių valstybių penketuką. Tai paaiškina, kodėl iš Estijos (ir Latvijos) neemigruoja tiek daug piliečių kaip iš mūsų krašto. Latviai ir estai taip pat labai nenoriai svetur ieško pigios darbo jėgos. Pasak Estijos vadovų, užsienio investicijos negelbsti šalies ekonomikos, nes investuojama siekiant sau naudos - pelnas išvežamas į užsienį.

Turbūt kiekvienas keliautojas, vykstantis iš Lenkijos į Estiją, niekur nematys tiek užrašų svetimomis kalbomis, kiek Lietuvoje ir jokioje minėtoje šalyje neras tiek puikiai atrodančių sodybų kaip mūsų kaimuose ir miesteliuose. Prisiminkime netolimą praeitį.

Nepriklausomybė ir demokratija sunkiai iškovojama, tačiau lengvai prarandama. Baltarusija - ryškus to pavyzdys. Argumentuotai, kas vyksta ir vyko toje šalyje, atskleidė S.Šuškevičius. Baltarusija, kaip ir visos išsivadavusios šalys, susidūrė su ekonomine krize. Žmonės pasigedo tvirtos rankos. Spectarnybos ją parūpino. Surengtas referendumas - laimėjo tvirtos rankos šalininkai. S.Šuškevičius pripažįsta - demokratai nesugebėjo visko numatyti tikėdamiesi, kad parlamentas galės koreguoti prezidento veiksmus. Naujai išrinktas prezidentas, gavęs tautos mandatą, paleido parlamentą ir "padovanojo" baltarusiams savo konstituciją, o Baltarusijos nepriklausomybės kūrėjai atsidūrė už grotų arba emigracijoje. Baltarusiai turi prezidentą iki gyvos galvos...

Be to, Taline aptarta, kaip prisidėti prie mūsų atkurtų nepriklausomų valstybių bendrų demokratinių principų išsaugojimo ir įtvirtinimo. Sutarta tokius susitikimus rengti ir ateityje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"