TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Viešasis sektorius – vis brangesnis

2011 10 20 14:12

Šią savaitę Seimui pateiktame biudžeto projekte Lietuvos gyventojai gali rasti ir džiugių, ir liūdnesnių pokyčių. Džiugi žinia ta, kad kitąmet biudžeto deficitas turėtų sumažėti nuo 5,3 iki 2,8 proc. bendrojo vidaus produkto. Mažesnis deficitas reikš, kad sulėtės valstybės skolos augimas, o to reikia itin siekti turint omenyje Graikijos ir kitų valstybių skolų krizę.

Tačiau dar anksti ploti katučių dėl mažesnio biudžeto deficito ir atsipalaidavus žvelgti į ateitį: net du trečdaliai fiskalinio deficito susidarys nereformuojamoje "Sodroje" (1,8 iš 2,8 proc.).

Giluminės problemos plauna pamatus

Vyriausybei gali sektis kamšyti valstybės biudžeto skyles, tačiau "Sodros" sistema ir toliau plauna viešųjų finansų pamatus. Šiuo metu vykdoma pertvarka tikrai neišspręs giluminių "Sodros" problemų, kurių, tikėtina, kils ir ateityje. Rezultatas - nuolat auganti valstybės skola.

Dėl sumažinto deficito anksti džiūgauti, ir dėl to, kad Finansų ministerijos ateinančių metų ekonomikos prognozės, kaip ir biudžeto pajamų augimo, yra gana optimistinės. Prognozuojama, kad šalies ūkis 2012 metais augs 4,7 procento. Būtent dėl augsiančio ūkio ir tikimasi surinkti daugiau mokestinių pajamų.

Šįmet kiekvienas Lietuvos gyventojas, įskaitant senelius ir kūdikius, į valstybės biudžetą įneša po 4880 litų per metus, o kitąmet kiekvienam gyventojui teks prisidėti prie biudžeto pildymo jau po 5390 litų - apie 510 litų daugiau.

Tikimasi daugiau surinkti ir į "Sodros" biudžetą: šįmet kiekvienas gyventojas į jį sumoka po 3580 litų, o kitąmet mokės jau po 3900 litų - per 300 litų daugiau.

Atviros durys mokesčiams augti

Kas nutiks, jei nepasitvirtins biudžeto pajamų prognozės?

2011-ųjų biudžete yra sveikintina naujovė, kuri planuojama ir 2012 metais: jeigu valstybės biudžeto pajamų planas faktiškai nevykdomas ir atsiranda grėsmė viršyti planuojamą deficitą, tada rengiamas ir tvirtinamas biudžeto pakeitimo įstatymas. Lietuvos laisvosios rinkos institutas jau ne vienus metus siūlė įgyvendinti "sąlyginio" biudžeto principą ir ši biudžeto naujovė yra žingsnis ta linkme. Šio principo esmė - numatyti, kur ir kokia apimtimi mažinamos biudžeto išlaidos, jeigu surenkama mažiau pajamų negu planuota.

Tačiau tam, kad "sąlyginio" biudžeto principas būtų iki galo įgyvendintas, jau biudžeto priėmimo metu turi būti konkrečiai įtvirtinta, kokiais prioritetais vadovaujantis ir kokia apimtimi bus mažinamos biudžeto išlaidos pajamų nesurinkimo atveju.

Dabartinė įstatymo formuluotė palieka atviras duris valdžiai mažinti deficitą ne mažinant išlaidas, o bandant padidinti pajamas ir keliant mokesčius, pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokestį (PVM).

Mokesčių įstatymų pakeitimus, kurie lydi 2012 metų biudžetą, galima suskirstyti į tris grupes: geri, žalingi ir laukti, bet nepateikti pakeitimai. Prie gerųjų galima priskirti registravimosi PVM mokėtoju ribos padidinimą nuo 100 iki 155 tūkst. litų. Taip pat sveikintinas sprendimas nuo 500 tūkst. iki 1 mln. litų didinti pajamų ribą, iki kurios taikomas žemesnis 5 proc. pelno mokestis.

Bet blogų sprendimų, kaip jau tapo įprasta, - daugiau nei gerų.

Pirmiausia, atveriamas kelias žemės mokesčio didinimui: šiuo metu taikomas 1,5 proc. tarifas, o siūloma leisti savivaldybėms nustatyti tarifą nuo 0,01 iki 4 procentų. Be to, keisis mokesčio bazė - mokestis bus skaičiuojamas nuo žemės "vidutinės rinkos vertės". Masinis žemės vertinimas atsižvelgs į įvykusių sandorių kainas, tačiau tai nereiškia, kad už tokią pačią kainą žmogus galės šiandien parduoti savo žemę. O jeigu masiniu būdu nustatyta žemės vertė bus didesnė už žemės kainą, mokesčių mokėtojų lauks augantys mokesčiai.

Nepaisant ankstesnių pažadų nedidinti mokesčių, įmokos į Garantinį fondą augs nuo 0,1 iki 0,2 proc. nuo darbo užmokesčio. Aiškinama, kad įmokos didinamos siekiant jas grąžinti į prieškrizinį lygį. Tikėtina, kad šis sprendimas bus skaudesnis smulkiajam ir vidutiniam verslui, kuris dar neatsigavo po ankstesnių mokesčių didinimų.

Taip pat žadama kelti mokestį už valstybinius gamtos išteklius, pavyzdžiui, mokestis už durpes per ateinančius 5 metus išaugtų daugiau nei 3 kartus. Šis mokestis jau buvo padidintas 2010 metais ir nepateisino vilčių dėl papildomų pajamų, bet valdžia vėl ruošiasi lipti ant to paties grėblio, kuris, tiesa, suduotų smūgį ne vien valdžiai, bet ir išteklių vartotojams bei išgaunančioms įmonėms.

Dar vienas kenksmingas pakeitimas - didesnis tabako akcizas. Nors šis didinimas siejamas su Europos Sąjungos reikalavimais, Lietuva turėtų dėti visas pastangas, kad mūsų regiono problematika - didelių akcizų įtaka vis didėjančiai kontrabandai - būtų išgirsta ir kuo skubiau sprendžiama Briuselyje.

Laukti, bet neįvykdyti pažadai

Ir pagaliau vardijame lauktus, bet neįvykusius pakeitimus - nuo 2009 metų "laikinai" padidinto PVM tarifo sumažinimas nuo 21 iki 18 procentų. Jeigu įmokų į Garantinį fondą didinimas grindžiamas tuo, kad jas reikia grąžinti į prieškrizinį lygį, kodėl tas pats argumentas negalioja PVM ir kitiems padidintiems mokesčiams?

Priminsiu - Vyriausybės programoje yra įtvirtintas pažadas, kad "kiekvienais metais, rengdami kitų metų biudžetų projektus, persvarstysime šių "krizinių" pagrindinių mokesčių tarifą ir mokesčius mažinsime, jei tai nepakenks makroekonomikos stabilumui".

Kadangi Vyriausybė jau seniau paskelbė krizės pabaigą ir planuoja ūkio bei biudžeto pajamų augimą, kyla klausimas, kodėl 21 proc. PVM tarifo pagrįstumas net nebuvo svarstytas ir kur atsakomybė rinkėjams?

Vadinasi, išorinei krizei pasibaigus, valdžios vidinė krizė vis dar tęsiasi. Vyriausybei nevykdant savo programos, kitąmet turėsime kitą valdžią ir kitą programą, todėl "laikinas" PVM tarifas, tikėtina, taps amžinas.

Siūlomas mokesčių didinimas ir padidintų mokesčių nemažinimas ne tik suduos dar vieną smūgį mokesčių mokėtojams, bet ir prieštaraus svarbiausiam Vyriausybės įvardytam 2012 metų prioritetui - gerinti verslo aplinką ir sumažinti nedarbą.

Nebūtina skirti lėšų iš biudžeto verslui remti: tai daug lengviau pasiekti nustatant mažesnius mokesčius. Priešingu atveju prioritetai lieka stalčiuose, pažadai - lūpose, o suklaidintiems mokesčių mokėtojams pristatoma vis didesnė mokesčių sąskaita.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"