Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

Vietos užteks

 
2017 05 13 12:00

„Tegul neišsigąsta jūsų širdys! Tikite Dievą – tikėkite ir mane! Mano Tėvo namuose daug buveinių. Jeigu taip nebūtų, argi būčiau pasakęs: „Einu jums vietos paruošti.“ Kai nuėjęs paruošiu, vėl sugrįšiu ir jus pas save pasiimsiu, kad jūs būtumėte ten, kur ir aš. Kur aš einu, jūs žinote kelią.“ Tomas jam sako: „Viešpatie, mes nežinome, kur tu eini, tai kaipgi žinosime kelią?“ Jėzus jam sako: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane.“ Iš Evangelijos pagal Joną

Vieni Jėzaus žodžiai amžiams nusėdo katekizmuose, buvo sumaniai panaudoti dogmų apibrėžimuose, o štai kitiems kažin kaip nepasisekė, jie neįgijo tikėjimo tiesų statuso. Kad Jėzus yra kelias, tiesa ir gyvenimas ir kad niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per jį, aiškiai skamba visame Bažnyčios mokyme. O štai pasakymas, kad Tėvo namuose esama daug buveinių, lyg ir nesudomino tų, kurie vėliau rankiojo ir dėliojo Kristaus mokslą. Gal tas teiginys pasirodė labai nuogas, neišplėtotas, niekaip nepaaiškintas? Gal jį priskyrė tik prie gražių, bet nereikšmingų frazių, kurios nevertos šventų katekizmo puslapių? Juk nebuvo nukaltos dogmos nei iš Jėzaus paliepimo mums tapti vaikais, nei iš perspėjimo, kad tas, kuris pakelia kalaviją, nuo kalavijo ir žus. Net garsioji eilutė „Ką padarėte vienam iš mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ nėra dogmatizuota. Sparnuoti posakiai, ir tiek.

Turbūt ir kitos priežasties esama. Mintis apie daugybę buveinių dangaus Tėvo namuose gali skambėti nemaloniai tiems, kurie, glaudžiu ratu apsupę Jėzų, ištikimai jo klauso ir didžiuojasi pavadinti jo draugais, savaisiais. Jau ir evangelijos fiksuoja, kad apaštalai piktinosi tais, kurie „nevaikšto su mumis“, bet Jėzaus vardu daro nuostabius darbus. Prašė ugnies vienam Samarijos kaimui, kuris neįsileido Jėzaus. Bet jis pats labai ramiai sutiko samariečių priešiškumą ir ėjo toliau savo keliu.

Ką ten stebėtis nepasitikėjimu kitatikiais ar Evangelijos priešais, jeigu krikščionys tarp savęs talžėsi ne vieną šimtą metų. Žemiški motyvai dėl to nemažai kalti, bet juk būta ir nuoširdaus, net Evangelija grindžiamo įsitikinimo, jog tikrasis tikėjimas ir jo laiduotas išganymas – tai tik mes. Vyskupas Antanas Baranauskas toks šviesus dvasininkas, plačios ir laisvos poeto sielos, bet ir jis, sako, tvirtinęs, kad Katalikų bažnyčia esanti šv. Petro eldija, o štai stačiatikiai – tik suskilusi gelda. Dabar pripratome vieni prie kitų, ekumenizmo amžius verčia kartu melstis, žarstyti buvusiems atskalūnams komplimentus.

Ar lenkiu prie to, kad Tėvo namuose absoliučiai visiems atsiras vietos? Ir iš Petro eldijos, ir iš suskilusios geldos, ir dar iš kitų pakraščių, ir visai iš niekur. Gal čia viena iš ankstyviausių užuominų apie anoniminius krikščionis, kurie patys to nežinodami priklausė Kristui ir buvo jo priimti į Dievo karalystę? Žūtbūt reikia dogmos, kad Tėvo namų durys svetingai atvertos bet kam, užtenka tik menkučio noro į juos patekti, o jeigu ir to nėra, Jėzus pats paims už rankos ir ten nusitemps ar įsineš ant pečių kaip aną paklydėlę avį?

Iš tiesų katekizmas taptų įdomesnis ir mielesnis atsiradus dogmai apie dangaus buveinių gausumą ir išganymą, dovanojamą tiek saviesiems, tiek svetimiesiems. Bet nesulauksime tokios naujienos, kad ir kiek toli pažengtų ekumeninis judėjimas bei tarpreliginis dialogas. Dogma reikštų geležinę taisyklę, nesikeičiantį, neišvengiamą dėsnį. Kokią taisyklę, kokį dėsnį gali skelbti tas, kuris šioje vietoje kaip argumentą turi tik savo ištikimybę ir troškimą būti kartu su kaimene, su Tėvo jam pavestaisiais? Čia juk skamba meilės ir gailestingumo kupinas balsas, daugiau nieko. Dogmoms nepavaldi ir jų nereguliuojama sritis.

Bet pasikliauti tuo nėra nei kvaila, nei paviršutiniška. Atėjęs pas mus iš dangaus Tėvo, Jėzus turėjo žinoti, kaip atrodo jo namai, kiek ten buveinių ir kas gali į jas patekti. Man gal labiau patiktų mintis, kad pats Jėzus šiek tiek perplanavo amžinąsias buveines. Jis galėjo tai padaryti, būdamas vienybėje su Tėvu. Ir kai sako mokiniams einąs jiems vietos paruošti, tai irgi patvirtina, jog jis turi teisę ten tvarkytis pagal savo sumanymą. O tas sumanymas buvo daug sykių garsiai pareikštas: „Kad nepražudyčiau nė vieno, kuriuos jis man pavedė.“ Kaip visa tai ėmė pildytis ankstyvosios Bažnyčios laikais, perduoda Apaštalų darbų knyga. Išblaškyti persekiojimų Jeruzalės krikščionys atsiduria eretiškoje Samarijoje, ir ten, kur būtų turėję nelikti akmens ant akmens, dabar su džiaugsmu priimama Evangelija. Dar labiau suglumins Bažnyčią pagonių atsivertimas Antiochijoje. Jėzaus pažadas nepražudyti nė vieno imtas vykdyti nedelsiant.

Atėjęs pas mus iš dangaus Tėvo, Jėzus turėjo žinoti, kaip atrodo jo namai, kiek ten buveinių ir kas gali į jas patekti. Man gal labiau patiktų mintis, kad pats Jėzus šiek tiek perplanavo amžinąsias buveines.

Toliau ką nors įrodinėti reikštų pretenzijas sukurti naują dogmą, o jos čia tikrai nebus ir negali būti. Ir gerai, nes dangus privalo likti paslapties ir staigmenos zona. Kitaip nevirpėtų širdis galvojant, kas bus amžinybėje iš mano gyvenimo. Kristaus atneštas išganymas pirmiausia ir susijęs su kita gyvenimo istorijų perskaitymo galimybe. Jei skaitytume ir vertintume tik mes patys, pasitelkę Dekalogą ar baudžiamąjį kodeksą, ar kokias susikurtas gėrio, grožio, teisingumo normas, ištisi Dievo kūrybos plotai atsidurtų tarp nuostolių, apgaubti pasmerkimo tamsybių. Bet jeigu tai tiesa, kad pas Tėvą sugrįžęs Jėzus ėmėsi dangaus pertvarkymo, tuomet viskas atiduodama į jo rankas. Eisime ir ateisime tik per jį, per tai, ką jis mumyse išgirdo ir pamatė savąja meile bei gailestingumu. Čia jau geriau nutilti.

O kadangi dogmos apie rojaus patalpas nėra, leidžiu sau įsivaizduoti jį nuolat triūsiantį aukštybėse. Reikia ruošti ir ruošti vietas ateinantiems. Jei kam pritrūks lovų, bus paklota ant grindų, skautiškai. Dauginti duoną ir visus maitinti jam juo labiau ne naujiena.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"