TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Vietovės lygmuo - uostamiestis

2014 11 25 6:00

Bylomis pernelyg apkrauti teisėjai ginčų šalis neretai ragina tartis gražiuoju ir kaskart primena senovės išmintį, kad geriau trapi taika negu ilgas karas. 

Advokatams tai nėra paranku. Jie muistosi, ilgus metus drabstosi prieštaravimais. Teisėjams ne taip lengva posėdžių datas įterpti į advokatų, ypač pagarsėjusių pergalėmis, darbo grafikus, pretenzijos jiems dėl bylų vilkinimo dažnai visai nepelnytos.

Ypač daug nuostolių patiria mokesčių mokėtojai, kai į ginčus įsivelia arba netikėtai pakliūva valstybinės ar valdžios institucijos, o administraciniai teismai aiškinasi įstatymų taikymo peripetijas ir vienų teisės aktų viršenybę prieš kitus. Kiek pinigų teisinėms paslaugoms išleista visais lygiais nagrinėjant Neringos, Palangos ir Šventosios planavimo dokumentų bei statybų teisėtumą. Kuo garsesnė pradžia ir piktesnis nervų tampymas, tuo kuklesni bylų rezultatai, o kartais pabaiga net visiškai neaiški. Ir jokios ataskaitos visuomenei, kokia buvo ginčo prasmė.

Prieš kurį laiką keičiant Teritorijų planavimo įstatymą kalbėta, kad sumažėjus biurokratizmo palengvės visiems. Gal kur nors agrariniame rajone taip ir yra, bet Klaipėdoje - anaiptol. Nes čia susikerta du planavimo lygiai - vietinis ir valstybės, uosto teritorijų. Tik žvelgiant iš oro atrodo, kad pakrantės plotas - vienos šalies, tačiau uostamiestyje veikia du administracinio reguliavimo mechanizmai, kuriems derinti pritrūksta pastangų.

Klaipėdos uosto vadovas tikina ilgai grąžęs rankas ir laužęs galvą iš nežinios, kaip elgtis. Atrodo, dvi institucijos vis dar bando susivokti, kuri yra kalnas, o kuri - Mahometas. Kai susėda prie vieno stalo kalbėtis bendra planavimo tema, uosto vadovas ir meras - abu malonūs ir taikūs žmonės. Bet konkretaus žemės sklypo nuosavybės klausimas, žinia, draugiškumo neugdo. Todėl uostas apskundė miestą dėl savivalės.

Reikalas tas, kad Klaipėdos savivaldybė parengė ir pasitvirtino rekreacinių teritorijų nuo Švyturio gatvės Melnragės ir Girulių link, iki Karklės, dviračių takų, paviršinių nuotekų, upelių sutvarkymo ir kraštovaizdžio specialųjį planą, į kurį pateko dalis Klaipėdos uosto rezervinės teritorijos. Jos ribos nustatytos 1993 metais Vyriausybės nutarimu. Planą viešinusiems laikraščiams skaityti per darbus laiko pristigę uosto specialistai apie to plano sprendinius raštu buvo informuoti jau pasibaigus svarstymo terminams. Esą nedovanotinas pažeminimas, kad planavimo sąlygos yra išduotos „vietovės lygmens“ dokumentui rengti. Tokios klaidos nepastebėjo ne tik projektą rengusi įmonė, bet ir jį tvirtinusi valstybinė priežiūros tarnyba. Todėl ant uosto rezervines teritorijos neapgalvotai braižomi Melnragės rekreacinės paskirties objektai, želdynai, kopų takai.

Į uosto lankas įbridusiai savivaldybei mandagiai primenama, kad uostas - dalis tarptautinio Rytų-Vakarų transporto koridoriaus, kurį Seimas yra pripažinęs „ypatingos valstybinės svarbos projektu“. Šiuo metu rengiamas uosto bendrasis planas numatys teritorijos prie molo panaudojimo galimybes, todėl jos kampą dengiančiame savivaldybės plane neturi būti sprendinių, galinčių daryti įtaką uosto perspektyvai. Kopose jau ir taip apstu namų, kurių gyventojai, vos tik pasigirdus užuominoms apie uosto plėtrą į jūrą, įvairiais būdais reiškia pasipriešinimą, ypač artėjant vietos savivaldos rinkimams.

Per uosto ir miesto tarpusavio pasistumdymus dar nė karto nebuvo prieita iki teismų - paprastai tik pašūkaujama ar apsikeičiama diplomatinėmis notomis. Todėl pirmasis uosto direkcijos žygis į administracinį teismą - labiau pagąsdinimas, primenantis posakį: "Nori taikos - ruoškis karui." Tikimasi, jog ir šįkart savivaldybė nuleis ambicijų garą. Uosto vadovas neseniai kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją bei Klaipėdos miesto administraciją ir pasiūlė dar nepradėtą nagrinėti administracinę bylą baigti taikos sutartimi. Esą abu planus įmanoma suderinti numačius sąlygą, kad miesto sprendiniai teritorijoje šalia molo negalioja.

Bet jei bus nuspręsta šį teritorinį susirėmimą pečiais išreklamuoti savivaldos rinkimų ringe, ginčas užtruks, o viešai demonstruojami geri miesto ir uosto santykiai nusileis iki pačių nuožmiausių žemvaldžių kultūros lygio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"